Indo-partų karalystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Indo-partai | ||||
Gandharos dinastija | ||||
| ||||
Sostinė | Sigalis Taksila (20-60 m.) | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Senovė | |||
- Indo-skitų nukariavimas | 12 m. pr. m. e. m. | |||
- Nukariauja kušanai | 100 m. | |||
Indo-partų dinastija arba Gondofaridų dinastija – efemeriška valstybė, Gandharos karalystės dinastija, gyvavusi 20 – 80 m. e. m. Indijos subkontinento šiaurės vakaruose (ypač dab. Pakistane) ir Afganistane. Jos politinis ir kultūrinis centras buvo Gandharos regionas. Sostinė buvo Taksila.
Indo-partų karalystei bendralaikės buvo Vakarų satrapai, Kanvų dinastijos Magadha rytuose ir Satavahanų imperija pietuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karalystę 12 m. pr. m. e. įkūrė Partų imperijos vietininkas Sakastane Gondofaras, kuris paskelbė nepriklausomybę nuo Partų. 20 m. jis nukariavo indo-skitų pagrindinę sritį – Gandharą. Valstybė buvo labai trumpalaikė. Iš karto po Gondofaro I mirties ji suskilo į keletą valdų, valdomų atskirų įpėdinių. 60 m. valstybė prarado Gandharą, kuri atiteko Kušanams. Paskutinis karalius Pakoras dar kurį laiką valdė Seistaną dabartiniame Afganistane, kurį taip pat po kelių dešimtmečių užėmė kušanai. Tiksli karalystės žlugimo data nėra žinoma.
Daugiatautėje valstybėje klestėjo įvairios kultūros ir religijos: zoroastrizmas, budizmas, hinduizmas. Čia buvo naudojamos aramėjų, graikų, pali (kharošti rašto) kalbos.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gondofaras I – visa teritorija
- Gondofaras II Sarpedonas – Sindhas, Pandžabas, Arachosija
- Abdagasas I – Pandžabas, Sakastanas
- Gondofaras III Gadana – Sakastanas ir Arachosija
- Gondofaras IV Sasas – Pandžabas, Sakastanas
- Pakoras – Sakastanas ir Arachosija
Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės | ||||||||||||
Amžius: | Šiaurės vakarai | Šiaurės rytai | Vidurio Indija | Pietų Indija | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
III a. pr. m. e. |
|
|
|
|