Imigracija į Kanadą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Imigracija į Kanadą – gyventojų migracijos procesas, kurio metu į Kanadą nuolatiniam gyvenimui persikelia žmonės iš kitų šalių. Daugelis, nors ir ne visi, tampa šalies piliečiais.

Kanada – imigrantų šalis. Pasaulinė Kanados, kaip išsivysčiusios, taikios, etninių konfliktų nekamuojamos šalies, kurioje galima ramioje aplinkoje auginti vaikus, reputacija be abejonės prisideda prie imigracijos į šalį augimo.

Imigracija ir gimstamumas Kanadoje nuo 1850 iki 2000 m. Raudonai pažymėtas gimusiųjų skaičius, mėlynai - imigrantai. [1]

2006 m. Kanada priėmė 236 756 imigrantus. Į pirmąjį šalių, iš kurių atvyko imigrantai, dešimtuką patenka Kinija(28 896), Indija (28 520), Filipinai (19 718), Pakistanas (9808), JAV (8750), Jungtinė Karalystė (7324), Iranas (7195), Pietų Korėja (5909), Kolumbija (5382) ir Šri Lanka (4068) [2]. Po jų eina Prancūzija, Marokas (4025), Rumunija, Rusija ir Alžyras, iš kurių imigravo po 3500 žmonių[3].

1976 m. Kanadoje buvo priimtas imigracijos įstatymas, o 2002 m. Emigracijos ir pabėgėlių gynimo įstatymas.

2010 m. pradžioje Kanados gyventojų skaičius siekė 34 mln. Pagal 2006 m. gyventojų surašymą užfiksuotas 5,4 % gyventojų skaičiaus augimas lyginant su 2001 m.[4]. Daugiausia gyventojų skaičiaus augimą lemia imigracija. Nors didžiausią ekonominę naudą duoda nepriklausomi kvalifikuoti imigrantai, pusę atvykstančiųjų į šalį yra imigrantų šeimų nariai (sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai arba naujųjų kanadiečių tėvai).

Etniškai Kanada yra labai įvairi. Pagal 2001 m. gyventojų surašymą Kanadoje gyvena 34 etninių grupių, turinčių daugiau nei 100 tūkst. narių, atstovai. Didžiausia etninė grupė vadina save "kanadiečiais" (39,4 %), nes dauguma kanadiečių, kurių protėviai atvyko kolonizacijos laikais save laiko kanadiečių etnine grupe. Po jų didžiausios grupės yra laikančių save anglais (34,4 %), prancūzais (25,7 %), vokiečiais (3,6 %), italais (2,8 %), ukrainiečiais (1,7 %), aborigenais (indėnais ir eskimais 1,5 %), kinais (1,4 %), olandais (1,4 %), lenkais (0,9 %), rusais (1,6 %).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po pirminės anglų ir prancūzų kolonizacijos periodo, per beveik du šimtus metų išskiriamos keturios pagrindinės imigracijos bangos. Penktoji banga yra šiais laikais.

Imigracijos kategorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra trys pagrindinės imigrantų kategorijos: ekonominė klasė (apima kvalifikuotus darbuotojus ir verslo imigrantus), šeimos klasė ir pabėgėliai.[reikalingas šaltinis]

Ekonominiai imigrantai. Kanados imigracijos, pabėgėlių ir pilietybės ministerija naudoja kelias ekonominių imigrantų pakategores. Nuo 2015 metų kvalifikuotų darbuotojų imigracija federaliniu lygiu vyksta per internetinę sistemą „Express Entry“. Kandidatai gali užsiregistruoti sistemoje ir uždirbti taškus atsižvelgiant į asmeninius veiksnius, tokius kaip amžius, išsilavinimas, darbo patirtis ir Kanados kalbų žinios. Daugiausiai balų surinkę kandidatai bus atrenkami pagal kompleksinę atrankos sistemą - CRS. Įvertinus visus kandidatus, jų profiliai sistemoje saugomi iki 12 mėnesių, kol vyksta svarstymas. Gavę kvietimą, kandidatai turi 90 dienų pateikti visą dokumentų paketą nuolatiniam gyvenimui Kanadoje. „Express Entry“ teikia tris federalines programas - „Federal Skilled Workers“ (programa kvalifikuotiems užsienio darbuotojams), „Canadian Experience Class“ (programa užsienio darbuotojams, turintiems darbo patirtį Kanadoje) ir „Federal Skilled Trades“ (programą amatininkams ir įvairių techninių profesijų atstovams).[5] Be to, „Express Entry“ aptarnauja dalį provincijos programų srautų, suvienytų „Provincial Nominee Program“ ir susietų su „Express Entry“ sistema.

Verslo imigracija. Verslo imigracija į Kanadą federaliniu lygiu vykdoma per „Startup Visa“ programą, kuria siekiama pritraukti pradedančius užsienio verslininkus, taip pat programą savarankiškai dirbantiems kultūros darbuotojams ir profesionaliems sportininkams.[6] Be to, daugelis provincijos programų turi srautus verslininkams.

Šeimos klasė. Pagal vyriausybės programą piliečiai ir nuolatiniai gyventojai gali remti savo šeimos narius ir artimuosius giminaičius imigruoti į Kanadą.

 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. remiamas

Sutuoktinio / sutuoktinės rėmimas. Sutuoktinio arba sutuoktinės rėmimas galimas tik tuo atveju, jei registracijos metu vyras ir žmona sulaukė 18 metų ir yra pilnamečiai.[7] Sąlygos yra visiškai vienodos partneriams, kurie palaiko nesantuokinius santykius. Nuo 2012 m. spalio mėn. padarytas pakeitimas dėl rėmiamo sutuoktinio sąlyginės nuolatinės gyvenamosios vietos statuso. Pakeitimo esmė yra ta, kad jei sutuoktiniai yra susituokę mažiau nei 2 metus ir nėra vaikų, rėmiamas sutuoktinis leidimą nuolat gyventi Kanadoje gauna tik 2 metų laikotarpiui, kurio metu vedę žmonės turi gyventi kartu. Be to, pagal tą patį 2015 m. birželio mėn. pakeitimą, po 2 metų laikotarpio nutraukus santuoką, rėmiamas sutuoktinis netenka teisės remti savo antrąją pusę dar kartą susituokus per ateinančius 5 metus. Apribojimai tiems, kurie negali remti savo užsienio partnerio: rėmėjo įkalinimas; bankroto paskelbimas; finansinės paramos iš valstybės („velferio“) gavimas; bandymas padaryti nusikaltimus praeityje; nesumokėti alimentai iš ankstesnės santuokos; iš valstybės gautų subsidijų nemokėjimas.

Tėvų remiama imigracija į Kanadą. Nuo 2013 m. Kanada sutrumpino laiką, reikalingą šeimos rėmimo paraiškoms, ypač tėvų ir (arba) senelių rėmimui, apdoroti. Nuo 2014 m. Kanados imigracijos ministerija kasmet nustato kvotą naujoms tokio rėmimo tipo paraiškoms priimti. Kvotos 2019 sudarė po 27000 paraiškų.[8] Be to, galimybė remti tėvus ir (arba) senelius yra praktiškai pašalinta iš Humanitarinės programos (HCP — Humanitarian and Compassionate Program). Kaip alternatyvą Kanada siūlo „Super Visa“ tėvų ir vaikų susijungimui, o tai suteikia galimybę daugkartiniam tėvų ir (arba) senelių apsilankymui Kanadoje 10 metų laikotarpiui, apsistojant iki 2 metų vieno apsilankymo metu su galimybe jį dalinai pratęsti Kanadoje.

Pabėgėliai. Pabėgėlių ir asmenų, kuriems reikia apsaugos, imigracija.

Pagal Kanados pilietybės įstatymus imigrantas gali kreiptis dėl pilietybės, pragyvenęs Kanadoje 1095 dienas (3 metus) iš 5 metų.[9]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Statistics Canada Archyvuota kopija 2008-01-08 iš Wayback Machine projekto. – immigration from 1851 to 2001
  2. Kanados demografinės padėties 2005 ir 2006 m. ataskaita Archyvuota kopija 2008-11-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. Kanados gyventojai. Statistics Canada. 2006
  4. Beauchesne, Eric (2007-03-13). „We are 31,612,897“. National Post. Nuoroda tikrinta 2007-03-13. 
  5. „Express Entry Canada – Get Started“. Canada2036. Nuoroda tikrinta 2020-10-06. 
  6. „Canada’s Start Up Visa Best For Many Immigrant Entrepreneurs“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2020-10-06. 
  7. „Family sponsorship“. Canada.ca. Nuoroda tikrinta 2020-10-06. 
  8. „Online applications to sponsor family immigrants hit limit in less than 11 minutes“. CBC. Nuoroda tikrinta 2020-10-06. 
  9. „What are the requirements for becoming a Canadian citizen?“. Canada.ca. Nuoroda tikrinta 2020-10-06.