Iljušin Il-62
| Il-62 | |
| |
| Tipas | Keleivinis laineris |
|---|---|
| Gamintojas |  Rusija ММЗ «Стрела» Rusija КАПО |
| Kūrėjas |  Sovietų Sąjunga Iljušino atskirasis konstruktorių biuras (rus. ОКБ Ильюшина) |
| Gamybos metai | 1967-2004 |
| Pirmas skrydis | 1963 m. |
| Pradėtas naudoti | 1967 m. |
| Pagaminta vnt. | Il-62 - 94 vnt. Il-62M - 193 vnt., 5 prototipai |
| Variantai | Il-62 IL-62M |
Il-62 (rus. Ил-62, pagal NATO kodifikaciją - "Classic") – didelio nuotolio skrydžiams skirtas tarybinis keleivinis reaktyvinis lėktuvas, sukurtas 1960 m. Iljušino konstruktorių biure. Pirmasis skrydis šiuo lėktuvu įvykdytas 1963 m. sausio 2 d. Keleiviniai pervežimai pradėti 1967 m.
Antros kartos reaktyvinis lėktuvas Il-62 buvo pirmasis tarybinis lėktuvas galintis be nutūpimo atlikti tarpkontinentinius skrydžius, juo pasiekta keletas pasaulinių greičio ir skrydžio nuotolio rekordų. Keliolika metų Il-62 buvo TSRS „lėktuvas Nr.1“, skraidinęs šalies vadovus, kaip vyriausybinis lėktuvas naudotas daugelyje socialistinio bloko šalių.
Savo konstrukcija lėktuvas panašus į britų Vickers VC10, dėl ko neretai sovietiniai aviakonstruktoriai buvo kaltinami pramoninių špionažu[1]. Savo ruožtu, sovietiniai, ir ypač Rusijos, autoriai tokiu pat špionažu kaltino VC-10 kūrėjus.
Eksploatacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Il-62 serijiniu būdu buvo gaminami 1969–1995 m. Kazanės aviacijos gamykloje. Pastatyta 290 tokių lėktuvų. Paskutinis egzempliorius (borto Nr.2357711) pastatytas 2004 m. Sudano vyriausybės užsakymu. Eksportui pagamintas 81 lėktuvas socialistinio bloko šalims: Angolai, Čekoslovakijai, Kinijai, Korėjos LDR, Kubai, Lenkijai, Mozambikui, Vengrijai, VDR.
Šis lėktuvas paskutiniame XX a. dešimtmetyje moraliai paseno, kuro kiekis, skaičiuojant vienam keleiviui, buvo pernelyg didelis, todėl nerentabilus. Aeroflot lėktuvų Il-62 atsisakė 2005 m., nuo 2008 m. Rusijoje jie nebenaudojami reguliariam keleivių pervežimui. Paskutiis civilinis orlaivio operatorius - Šiaurės Korėjos aviakompanija "Air Koryo" Il-62 naudojo dar XXI a. antrojo deštimečio viduryje.
2009 m. pradžioje buvo eksploatuojami 39 Il-62 lėktuvai: 20 Rusijoje, 10 Kazachstane, 4 KLDR, 2 Kuboje ir Ukrainoje bei 1 Sudane. Lėktuvai aptarnauja vyriausybes, skraido užsakomaisiais reisais bei pristato krovinius.
Techniniai lėktuvo duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Il-62 – žemasparnis monoplanas. Lėktuvo priekyje įrengtos vietos penkiems ekipažo nariams. Keleivių krėslai – po tris dviejose eilėse. Sparnų aukštyje įrengta virtuvė. Papildomi kuro bakai įrengti sparnuose (bendra kuro talpa – 100 tonų / 105 300 l.)
- Įgula: 3-5 (du pilotai, šturmanas, radistas, borto inžinierius)
- Sparnų mojis: 42.5 m
- Sparnų ilgis: 53.12 m
- Aukštis: 12.35 m
- Sparno strėliškumas: 32.5°
- Didžiausias skrydžio nuotolis: 10 000 km (Il-62М – 11 050 km)
- Maksimali pakilimo masė: 161,6 t (Il-62М – 165 t)
- Važiuoklės bazė: 24,48 m
- Jėgainė: 3 x 107,9 kN traukos Soloviev D-30KU turboreaktyviniai varikliai
- Kreiserinis greitis: 850 km/h
- Didžiausias greitis: 900 km/h
- Keleivių skaičius: 168-186.[2]
Papildoma informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1975 m. šis lėktuvas perskrido iš Maskvos į Sietlą (JAV) per Šiaurės ašigalį.
- Avarijose sudužo 23 lėktuvai (žuvo 1054 žmonės).
- Išskirtinis lėktuvo konstrukcinis bruožas – keturi suporinti šalia vienas kito varikliai bei nedidelė ketvirtoji dviratė atraminė važiuoklė, naudojama stovint ir važiuojant (nes tuščio lėktuvo svorio centras yra už pagrindinių važiuoklių)
- Il-62 buvo pirmasis tarybinis reaktyvinis lėktuvas, kuriame panaudotas variklio traukos reversas.
- 1970 m. už IL-62 sukūrimą konstruktoriai G. Novožilovas, J. Kutepovas, V. Smirnovas, D. Leščineris, V. Šeininas ir V. Ovčarovas gavo Lenino premiją (Sergejus Iljušinas Lenino premiją jau buvo gavęs ir antrą kartą negalėjo būti ja apdovanotas).