Igor Mitoraj

Igoris Mitorajus

I. Mitorajaus fotoportretas, 2014 m., aut. Andrea Bosio
Gimė	1944 m. kovo 26 d. Ederanas, Vokietija
Mirė	2014 m. spalio 6 d. (70 metų) Paryžius, Prancūzija

Veikla	XX a. skulptorius

Vikiteka	Igor Mitoraj

Igoris Mitorajus (lenk. Igor Mitoraj, 1944−2014 m.) – XX a. pb ir XXI a. pr. lenkų kilmės skulptorius, kūrė Italijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Igoris Mitorajus gimė 1944 m. kovo 26 d. Ederane Saksonijoje, Vokietijoje. Jo motina buvo lenkė, tėvas − prancūzas. Po antrojo pasaulinio karo jis gyveno Pietų Lenkijoje. 19 metų būdamas I. Mitorajus įstojo į Krokuvos dailės akademiją, kur mokėsi tapybos vadovaujamas avangardinio dailininko ir teatro režisieriaus Tadeusz Kantor. 1967 m. I. Mitorajus dalyvavo bendroje parodoje Krokuvoje. Mokytojo paskatintas 1968 m. išvyko į Paryžių, mokėsi Nacionalinėje dailės mokykloje. Po 1970 m. I. Mitorajus apsilankė Centrinėje Amerikoje, susidomėjo ikikolumbinių kultūrų menu ir pradėjo užsiimti skulptūra. 1976 m. Paryžiaus La Hune galerijoje įvyko jo personalinė skulptūros paroda. Iš pradžių I. Mitorajus dirbo su bronza ir terakota, 1979 m. apsilankęs Kararoje pradėjo dirbi su marmuru.

1983 m. I. Mitorajus įkūrė studiją Pjetrosantoje Italijoje, palaikė ryšius su Paryžiaus aplinka. 1986 m. jis dalyvavo Venecijos bienalėje, išgarsėjo tarptautiniu mastu. Daugelis jo viešų skulptūrų buvo užsakytos Italijoje. Garsiausiu jo kūriniu įvardijamos 2006 m. sukurtos bronzinės durys Romos Santa Maria degli Angeli e dei Martiri bažnyčiai. Kitas durys skulptorius sukūrė Matka Boża Łaskawa bažnyčiai Varšuvoje. 2001 m. jis apdovanotas Vittorio De Sica prizu Italijoje, 2007 m. jam Krokuvos dailės akademija suteikė garbės laipsnį ir 2012 m. jis apdovanotas Lenkijos Atgimimo ordino komandoro kryžiumi. Igoris Mitorajus mirė 2014 m. spalio 6 d. Paryžiuje. Savo kūryboje jis daugiausiai vaizdavo senovės dievų, herojų, mūzų, titanų figūras su tarsi nukirstomis dalimis: be galūnių, galvos fragmentų. Jo kūryba turi ryškių sąsajų su antikine skulptūra, tačiau savo žinia ir estetika išliko šiuolaikiška, modernistine.