Gaištautai
Gaištautai rus. Игнатово vok. Gaistauden | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Nemano rajonas |
Gyventojų | 29 |
Altitudė | 33 m |
Pašto kodas | 238717 |
Tel. kodas | +7 40162 |
Gaištautai,[1] arba Ignatovas (liet. Gaištautai, vok. Gaistauden, 1945–1946 m. rus. Гайштауден, nuo 1946 m. rus. Игнатово) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Nemano rajone, 17 km į pietryčius nuo Ragainės, 2 km į šiaurės rytus nuo Būdviečių, prie kelio 27K-051. Buvęs Mažosios Lietuvos istorinio regiono kaimas.
Į pietryčius nuo gyvenvietės sodybų, dirbamuose laukuose, prasideda Stirtupės upelis (Įsruties intakas).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimo pavadinimas yra perdirbinys iš Geis-tautai, sietinas su pavarde Geistautas.[1]
1736 m. Gaištautuose gyveno 4 vokiečių ir 5 lietuvių šeimos.[2] 1785 m. Gaištautai buvo Leskaminio domenų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 14 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[3] 1821 m. – valstiečių kaimas su 122 gyventojais,[4] 1846 m. – 16 sodybų kaimas su 175 gyventojais.[5] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Būdviečių valsčių.[6] 1905 m. Gaištautuose buvo 10 sodybų, gyveno 143 žmonės; kaimas valdė 416 ha žemės,[7]
Tarpukariu Gaištautuose stovėjo glaudžiai susispietusios trys didelės sodybos abipus Būdviečių–Naujųjų Eglininkų vieškelio ir kelios smulkios darbininkų sodybėlės; dar viena stambi sodyba buvo toliau į pietvakarius, pusiaukelėje tarp Gaištautų ir Būdviečių.[1] Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis – vietoj į Vokietijos gilumą pasitraukusių vietinių gyventojų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Kaimas pervadintas Ignatovu, priskirtas Sovetsko rajono Malomožaiskojės apylinkei.[8] 2008–2016 m. buvo Lunino kaimo gyvenvietės sudėtyje.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m. | ||||||
1905 m. | 1910 m.[9] | 1933 m. | 1939 m.[10] | 2010 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
143 | 173 | 149 | 155 | 29 | ||
|
1843 m. kaime gimė Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas, aušrininkas Vilius Bruožis.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Gaištautai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-10-08.
- ↑ Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 297. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 38. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-07.
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 4. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-07.
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 220. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-10-07.
- ↑ Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-07.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
- ↑ RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas Nr. 745/3 „Dėl Kaliningrado srities gyvenviečių pervadinimo“ („О переименовании населённых пунктов Калининградской области“).
- ↑ Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.
- ↑ Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.