Idrisijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Idrisijaus pasaulio žemėlapis. Priešingai nei įprasta, jame šiaurė sukeista su pietumis, todėl Europa pavaizduota apačioje, o Afrika – viršuje

Idrisijus (pilnai: Abu Abdalachas Muchamadas al Idrisijus al Kurtubis al Hasanis al Sabtis, arab. أبو عبد الله محمد الإدريسي‎, lot. Dreses; 1100 m. Seutoje – 1165 ar 1166 m.) – viduramžių arabų keliautojas, geografas, kartografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Seutoje, garsioje Hamuditų giminėje. Išsilavinimą įgijo Andalūzijos kultūriniame centre – Kordoboje. Keliavo po Pirėnų pusiasalį, Šiaurės Afriką, Mažąją Aziją, Europoje buvo Anglijoje, Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėse. 1138 m. apsigyveno Sicilijoje, kur vietinio normanų karaliaus Rodžerio II nurodymu 1154 m. sudarė tuo metu žinomo pasaulio žemėlapį Tabula Rogeriana bei pridėjo išsamų aprašymą „Kelionės vadovas trokštančiam apvažiuoti pasaulį; Rodžerio knyga“ (Kitab Nuzhat al-Mushtaq fi Ikhitiraq al-Afaq; Kitab Ruggar). Šis veikalas ir žemėlapis lyginant su amžininkų buvo itin išsamus ir tikslus, mat Idrisijus jame sujungė arabų ir vikingų žinias apie pasaulį. Valdant Rodžerio II įpėdiniui Vilhelmui I Idrisijus sudarė naują žemėlapio variantą. Gyvenimo pabaigoje keliautojas grįžo atgal į Seutą.

Savo veikale Idrisijus mini nežinomas salas ir žemes Atlanto vandenyne, raudonodžius jų gyventojus, todėl kai kurie mokslininkai tai interpretuoja, kaip galimą Amerikos aprašymą, nors labiausiai tikėtina, kad tai galėjusios būti Kanarų, Azorų ar Madeiros salas. Rodžerio knygoje arabų mokslininkas mini Rusiją (ar-Rūsija), Lenkiją (Bulūnija) ir kažkur ten esantį ugnies garbintojų miestą Madsūną (Mdsūnh, Mrsunh, Marsūna)[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 197 psl.