Iberijos kalnai
Iberijos kalnai (isp. Sistema ibérico) – kalnuota sritis Ispanijoje, Pirėnų pusiasalio šiaurės rytuose, tarp Iberijos Mesetos, Aragono įdubos ir Valensijos žemumos. Driekiasi per Aragono, Katalonijos, Valensijos, Kastilijos–La Mančos, La Riochos ir Kastilijos–Leono žemes. Kalnų ilgis 440 km. Aukštis siekia 2313 m (Monkajo masyvas). Tai silpnai nulyginti raukšliniai-luistiniai kalnai, sudaryti iš smiltainio, kvarcito, klinties. Yra geležies rūdos telkinių.[1]
Iberijos kalnuose daug sprūdžių ir šariažų. Būdingos karstinės reljefo formos, urvai. Šiuose kalnuose prasida Dueras, Tachas, Chukaras, Turija. Vidurinę kalnų dalį kerta Chalono upės pralaužtinis slėnis (juo eina Madrido–Saragosos geležinkelis ir plentas).[2]
Kalnuose veši subtropiniai krūmynai, šiaurės vakaruose – plačialapių ir spygliuočių medžių miškai (ąžuolynai, bukynai, pušynai).
Nuo XX a. pr. gyventojų skaičius Iberijos kalnuose ėmė sparčiai mažėti dėl to, kad dauguma gyventojų apleido tradicinį gyvenimo būdą ir ėmė keltis į ūkiškai sparčiai besivystančias Viduržemio jūros pakrantes.
-
Darokos miestelis Iberijos kalnuose (Aragonas) -
Moles de Xert masyvas (Valensijos žemė) -
Monkajo masyvas -
Teruelio Vartų masyvas (Valensijos žemė)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 160
- ↑ Iberijos kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005