Saragosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Saragosa
isp. Zaragoza
   Bandera de Zaragoza.svg      Coat of Arms of Saragossa.svg   
Basilica del Pilar-sunset.jpg
Dievo motinos Pilar bazilika ir Ebro upė

Saragosa
41°39′0″ š. pl. 0°54′0″ v. ilg. / 41.65000°š. pl. 0.90000°r. ilg. / 41.65000; 0.90000 (Saragosa)Koordinatės: 41°39′0″ š. pl. 0°54′0″ v. ilg. / 41.65000°š. pl. 0.90000°r. ilg. / 41.65000; 0.90000 (Saragosa)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Aragonas Aragono regionas
Provincija Saragosos provincija
Meras Juan Alberto Belloch (PSOE)
Gyventojų (2010) 701 090
Plotas 1,062 km²
Tankumas (2010) 660 160 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka SaragosaVikiteka
Kirčiavimas Saragosà

Saragosa – miestas šiaurės rytų Ispanijoje, prie Ebro upės; Aragono regiono ir provincijos sostinė, bei centras.[1] Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, maisto pramonė.

Yra universitetas (nuo 1533 m.), dailės menų muziejus, vyksta pramoninės mugės. Išlikę romėnų ir maurų architektūros (X–XII a.) liekanos, yra katedra (XII–XVII a.), birža (Lonja, gotikinė, XVI a.), plateresko stiliaus rūmai (XVI a.). Daug miesto Mudecharų stiliaus pastatų 1986 m. įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Mieste 2008 m. vyko Pasaulinė paroda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltas per Ebrą

Miestą 27 m. pr. m. e. įkūrė romėnai. III a. tapo krikščioniškos vyskupijos centru. V a. Saragosą nukariavo svebai ir vestgotai.

VIII a. tapo musulmoniškos Al Andalus dalimi. Čia valdė Kordobos kalifatas. Šiam suirus, XI a. Saragosa tapo nepriklausoma kaip emyratas (taifa). Tai buvo paskutinė taifa, kurią prie savo musulmoniškos imperijos prijungė Almoravidai, nes jie patyrė didelį pasipriešinimą.

1110 m. Almoravidai galutinai prijungė Saragosą prie savo imperijos, tačiau 1118 m. jį nukariavo krikščioniškas Aragonas. Labai greitai Saragosa paversta Aragono sostine.

Ispanijos revoliucijos metu, 18081809 m. buvo užimta prancūzų. Ispanijos pilietinio karo metu – vienas F. Franko režimo centrų.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai:

Krepšinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rankinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Saragosa (Zaragoza). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 133-134 psl.
Al-Andalusijos taifa
Saraqusta سرقسطة
Provincija Saragosa
Egzistavo: 1013-1110 m.
Prijungta prie: Almoravidai
Dinastija: Tudžibidai, Hudidai
Taifas2.gif
Al-Andalusijos Taifos Andalus-orn.png
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)