Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°44′11.33″ š. pl. 23°55′25.43″ r. ilg. / 54.7364806°š. pl. 23.9237306°r. ilg. / 54.7364806; 23.9237306

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčia
Išlaužo bažnyčia.JPG
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Prienų
Savivaldybė Prienų rajonas
Gyvenvietė Išlaužas
Adresas Sodų g. 2B
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1933 m.
Stilius neorenesansas

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčia stovi Išlaužo kaime, prie  130  KaunasPrienaiAlytus  kelio, Šventupės (Jiesios dešiniojo intako) kairiajame krante.

Bažnyčios interjeras. Virš altoriaus – šviesa iš aštuoniakampio kupolo

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlaužo dvaro rūmai ir 8 ha žemės 1926 m. paskirta kuriamai parapijai. Klebonas Vytautas Gurevičius (1889–1979) bažnyčiai statyti rinko lėšas ir pats paaukojo apie 20 000 litų. Panaudojęs mūrinio dvaro rūmų sienas, 1933 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Jis ir vadovavo statybai, ir pats statė. Viename iš buvusio dvaro pastatų įrengė kleboniją, kitame – parapijos salę ir patalpas bažnyčios tarnams. Jis 1938 m. pasirūpino vargonų įrengimu, 1940 m. bažnyčią viduje apšvietė elektra. Jis įsteigė parapijoje 7 katalikiškas organizacijas. Kun. V. Gurevičius Išlauže dirbo iki 1948 m. Tais metais buvo išduotas vietinio gyventojo ir už antisovietinę veiklą buvo suimtas bei įkalintas.[1] Klebono atminimas Išlauže įamžintas pavadinant jo vardu V. Gurevičiaus gatvę.[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios projekto autorius – inžinierius V. Kopylovas. 1931 m. liepos mėn. parengtas projektas buvo gražintas Marijampolės apskrities Statybos komisijai patobulinti, pakeičiant galinį fasadą. Atliktus pataisymus peržiūrėjo inžinierius A. Šalkauskas.

Bažnyčia neorenesansinė, asimetriško plano, su pristatytu varpinės bokštu prie šoninio fasado. Bažnyčios stogo gale stūkso aštuoniakampis kupolas su žibintu. Statinio pagrindinis tūris – stačiakampio plano. Pastatas su priestatais, rūsiu. Šventoriaus tvora metalinė, ažūrinė.

Bažnyčia įrengta buvusio dvaro sodybos rūmuose, statytuose 1860 m. Pastatas buvo vieno aukšto, su erdviais rūsiais, įrengtais cokoliniame aukšte. Bažnyčiai statyti panaudoti rūmų pamatai ir sienų mūras. Ji 33×14 m ploto, viduje 12 m aukščio, 35 m aukščio šoniniu bokštu. Dvejos didelės durys veda į bažnyčią ir vienos per rūsius į 4 zakristijas. Dvaro rūmų pastatas lėmė neįprastą bažnyčios planinę struktūrą.

Bažnyčia trinavė, bazilikinės erdvės. Navas skiria 6 poros įvairaus skerspjūvio kolonų: apskritos, stačiakampės, aštuoniakampės. Vidurinioji nava dengta cilindriniu skliautu. Šoninių navų lubos kesoninės. Bažnyčioje yra 3 altoriai. Vargonai pastatyti 1938 m. (meistras J. Astrauskas).

Bažnyčios architektūra turi modernizuotų neorenesansinių bruožų. Pagrindinis fasadas simetriškas, suskaidytas piliastrų į 3 dalis. Piliastrai skiria ir fasadų kampus bei presbiteriją. Pastato priekio simetrinę ašį pabrėžia stačiakampis portalas su aukščiau įrengtu arkiniu vargonų choro langu. Sienų plokštumas pagyvina negilios stačiakampės nišos. Šoniniuose fasaduose įrengtos aukštos stačiakampės langų nišos. Cokoliniame aukšte – žemesni langai. Kažkada jo skliautuotos patalpos buvo pritaikytos gyventi kunigui, repetuoti chorui, mokyti vaikams katekizmo.

Varpinės bokštas su smaile, dviejų tarpsnių. Apačioje įstatyti stačiakampiai langai, viršuje – žemesnės arkinės akustinės angos. Bokšto varpas įgytas 1926 m.

Su bažnyčia ribojasi parapijos kapinės, įrengtos buvusiame parke. Jungiančioje alėjoje pastatyta mūrinė pusiau atvira koplyčia su medine statula „Ecce Homo“.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka