Huilos departamentas
| Huila Huila | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Kolumbija
| ||||||
| Administracinis centras | Neiva | ||||||
| Savivaldybės | 37 | ||||||
| Gyventojų | 1 122 600[1] | ||||||
| Plotas | 19 890 km² | ||||||
| Tankumas | 56 žm./km² | ||||||
Huilos departamentas (isp. Departamento de Huila) – departamentas pietinėje Kolumbijoje. Administracinis centras – Neiva.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamentas kalnuotas – didžiąją jo dalį užima Centrinė ir Rytinė Kordiljeros, su iškilusiais ugnikalniais (Nevado de Huila, 5700 m). Departamento šiaurėje yra fosilijomis turtinga Tatakoa dykuma. Kalnus raižo Magdalenos ir jos intakų slėniai. Upėse daug vaizdingų krioklių. Departamento gamta saugoma 4 nacionaliniuose parkuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Ikikolumbiniais laikais departamento teritorija priskiriama Andų Tolimosios šiaurės kultūrinei zonai. Pietvakariniame jos pakraštyje IV tūkst. pr. m. e. susiformavo San Agustino kultūra, kuri labiausiai suklestėjo VIII-I a. pr. m. e. ir išsiplėtė Huilos pietuose bei gretimose teritorijose Kaukos departamente.[2]. Šios kultūros archeologinis parkas - pasaulio paveldo paminklas.[3]
XVI a. pradžioje čia gyveno indėnų gentys, kurių kalbinė priklausomybė neidentifikuota: timanai (isp. timanaes, departamento pietryčiai), jalkonai (isp. yalcones, pietūs), paesai (isp. paez, vakarai bei gretimos teritorijos Kaukos departamente) ir pichao (isp. pijao, šiaurės vakarai).
XVI a. viduryje regioną nukariavo Ispanija ir prijungė prie Peru vicekaralystės (Santa Fe de Bogotos karališkoji audiencija). Iš pradžių jis priklausė Popajano provincijai, XVII a. pradžioje suformuota Neivos provincija, tapusi dabartinio departamento pirmtake. 1905 m. suformuotas Huilos departamentas.[4]
Etninė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
- metisai ir baltieji – 97,78 %
- juodaodžiai – 1,17 %
- indėnai – 1,05 % (daugiausiai paesai, šiek tiek guambianų)
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausia Huilos departamento ūkio šaka – žemdirbystė. Auginami ryžiai, kukurūzai, sorgai, bananai, kava, juka, cukranendrės, vaisiai. Gyvulininkystė. Yra akmens anglių, aukso, sidabro ir vario telkinių. Yra nedidelių miškininkystės įmonių.
Svarbiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai 2018 m. (tūkst. gyv.):[5]
- Neiva (335,9)
- Pitalitas (73,3)
- Garsonas (38,9)
- La Plata (25,7)
- Kampoalegrė (23,7)
- Palermas (12,4)
- Rivera (11,7)
- San Agustinas (11,1)
- Alchesirasas (10,8)
- Aipė (10,5)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Regiono portalas Archyvuota kopija 2017-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ COLOMBIA, citypopulation.de
- ↑ San Agustín National Archaeological Park / Guidebook. Instituto Colombiano de Antropología e Historia, 2011
- ↑ San Agustín Archaeological Park
- ↑ «Ley 46 de 1905 "Creación del Departamento del Huila"». Gobernación del Huila.
- ↑ COLOMBIA: Huila, citypopulation.de
| Kolumbijos departamentai | 
|
|---|---|
| Amazonė | Antiokija | Arauka | Atlantikas | Bojaka | Bolivaras | Čoko | Gvachira | Gvainija | Gvavjarė | Kaldas | Kaketa | Kasanarė | Kauka | Kindijus | Kordoba | Kundinamarka | Magdalena | Meta | Narinjas | Putumajas | Risaralda | San Andresas ir Providensija | Santanderas | Sesaras | Sukrė | Šiaurės Santanderas | Tolima | Huila | Valje del Kauka | Vaupesas | Vičada | |