Bojakos departamentas
| Bojaka Boyacá | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Kolumbija | ||||||
| Administracinis centras | Tuncha | ||||||
| Provincijos | 13 | ||||||
| Gyventojų | 1 242 700[1] | ||||||
| Plotas | 23 189 km² | ||||||
| Tankumas | 54 žm./km² | ||||||
 Vikiteka | BojakaVikiteka | ||||||
Bojaka (isp. Boyacá) – departamentas Kolumbijos centrinėje dalyje. Administracinis centras – Tuncha.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji provincijos dalis išsidėsčiusi Rytų Kordiljeroje, tačiau vakaruose siauru ruožu pasiekia Magdalenos upę. Aukščiausia departamento vieta – 5380 m, Siera Nevada del Kokuji kalnagūbryje pačioje departamento šiaurėje. Dalį departamento užima Kundibojakos plynaukštė, vadinama Altiplanu. Klimatas labai priklauso nuo aukščio. Telkšo didžiausias gėlavandenis šalies ežeras – Tota. Prasideda upės Suaresas ir Čikamoča (Magdalenos baseinas), Upija (Orinoko baseinas).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ikikolumbiniais laikais departamento teritorija priskiriama Andų Tolimosios šiaurės kultūrinei zonai. Didžiojoje jos dalyje gyveno muiskai (isp. muyska), kurie sukūrė aukščiausią Kolumbijos kultūrą. Ji ispanų amžininkų buvo lyginama su Inkų civilizacija ir garsėjo savo aukso dirbiniais, keramika. Muiskai turėjo organizuotą visuomenę, organizavosi į konfederacijas. Bojakos departamente buvo valdovo zakės vadovaujama konfederacija su centru Hunzoje. Šiauriau (Čikamočos aukštupyje) buvo šventieji muiskų zibynai Iraka ir Tundama.[2]
Vakariausiose departamento žemumose gyveno muzai, šiaurinėse aukštikalnėse – lačiai, o rytiniame pakraštyje – įvairios aravakų gentys.
XVI a. viduryje čia įsiveržė ispanai konkistadorai, kurie nukariavo muiskus. Regione Hunzos vietoje įkūrus Tunchos miestą, ji tapo Tunchos provincijos administraciniu centru. Departamentas suformuotas 1886 m.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auginami kukurūzai, kviečiai, cukranendrės, daržovės, bananai, kava, vaisiai ir kt. Pieninė ir mėsinė gyvulininkystė. Turizmas.
Etninė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Metisai ir baltieji – 98,26 %
- Indėnai – 0,48 %
- Juodaodžiai – 1,25 %
- Čigonai – 0,00 %
Svarbiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai 2018 m. (tūkst. gyv.):[3]
- Tuncha (163,8)
- Sogamosas (111,8)
- Duitama (107,5)
- Čikinkira (49,0)
- Puerto Bojaka (32,9)
- Paipa (20,0)
- Garagoa (12,3)
- Monikira (11,5)
Totos ežeras
Lengupos upės kanjonas
Senovinis miestelis Vilja de Lejva
.JPG)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ COLOMBIA, citypopulation.de
- ↑ Carl Langebaek, Mercados, poblamiento e integración étnica entre los Muiscas SIGLO XVI, 1987, p. 38–39.
- ↑ COLOMBIA: Boyacá, citypopulation.de
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė
- Bojaka portalas Archyvuota kopija 2006-06-13 iš Wayback Machine projekto.
- Wikitravel:Boyaca
| Kolumbijos departamentai |  |
|---|---|
| Amazonė | Antiokija | Arauka | Atlantikas | Bojaka | Bolivaras | Čoko | Gvachira | Gvainija | Gvavjarė | Kaldas | Kaketa | Kasanarė | Kauka | Kindijus | Kordoba | Kundinamarka | Magdalena | Meta | Narinjas | Putumajas | Risaralda | San Andresas ir Providensija | Santanderas | Sesaras | Sukrė | Šiaurės Santanderas | Tolima | Huila | Valje del Kauka | Vaupesas | Vičada | |