Hipoksija (fiziologija)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hipoksija (lot. hypoxia, iš gr. hypo 'mažiau' + lot. oxygenum 'deguonis') arba deguonies badas – reiškinys, kai organams ir audiniams stinga deguonies arba kai audiniai nesugeba panaudoti juose esančio deguonies. Atvejai, kai sistemoje natūraliai turi būti mažas kiekis deguonies, nėra vadinami hipoksija.
Terminas hipoksija vartojamas kalbant apie įvairius organizmus (augalus, gyvūnus). Jis plačiai vartojamas medicinoje.
Žmogaus hipoksija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hipoksiją dažnai lydi hipoksemija (lot. hypoxaemia) – deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimas.
Hipoksija pasitaiko gana dažnai sutrikus bet kuriai daliai iš sistemos (kvėpavimo organai, kraujotakos sistema, valdantiems kvėpavimą nerviniams centrams), tiekiančios deguonį organizmui. Hipoksija savo ruožtu pažeidžia kitas organizmo sistemas.
Žmogaus organizme deguonies atsargos mažos (2-2,5 litro), jų pakanka tik kelioms minutėms. Deguonies atsargai kraujyje ir audiniuose mažėjant ima pasireikšti tam tikri sutrikimai.
Hipoksijos rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal kilmę skiriamos kelios hipoksijų rūšys.
Egzogeninė hipoksija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai hipoksija, kuri atsiranda, kai deguonies stinga aplinkos ore (dėl aplinkos hipoksijos), todėl ši hipoksija dar vadinama hipoksine hipoksija.
Ši hipoksija būna kylant į kalnus, būnant patalpose ar kitokioje uždaroje erdvėje (pvz., urvuose ar šachtose, kanalizacijos nuotėkų vamzdynuose).
Kvėpavimo hipoksija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kvėpavimo arba respiracinė hipoksija susidaro sutrikus kvėpavimo organų ar juos valdančio centro veikimui. Priežastys gali būti:
- sumažėjęs panaudojamas plaučių tūris (vieno plaučio pašalinimas, pneumotoraksas, hidrotoraksas ir kt.)
- sumažėjusi deguonies difuzija pro alveolių sieneles (pvz., plaučių uždegimas)
Cirkuliacinė hipoksija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atsiranda sutrikus bendrajai arba vietinei kraujotakai.
- Sutrikusi mažojo rato kraujotaka – mažina kraujo įdeguoninimą (oksigenizaciją).
- Sutrikusi didžiojo rato kraujotaka – kraujyje deguonies pakanka, tačiau į audinius deguonies patenka per mažai.
- Sutrikusi mikrocirkuliacija – sutrinka cirkuliacija kapiliaruose ir kartu deguonies difuzija į audinius.
Kraujo hipoksija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kraujo arba heminė hipoksija susidaro sergant anemija arba inaktyvavus hemoglobiną.
- Anemijos. Hemoglobinas kraują prisijungia normaliai, tačiau sumažėjus hemoglobino koncentracijai kraujyje sumažėja ir kraujo geba gabenti deguonį, todėl prasideda hipoksemija.
- Hemoglobino inaktyvavimas. Nuodų (smalkės, ozonas, nitritai ir kt.) pažeistos hemoglobino molekulės nesugeba normaliai pernešti deguonį.
Audinių hipoksija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Audinių arba histotoksinė hipoksija būna, kai kraujyje ir audiniuose deguonies pakanka, tačiau audiniai jo nesugeba panaudoti dėl deguoninės ATP sintezės pažeidimų:
- Ciano junginiai reaguoja su trivalente geležimi ir užblokuoja citochromoksidazę (elektronų pernašos sistemos mitochondrijose dalis).
- Kai kurie alkoholiai, dietileteris blokuoja dehidrogenazes.
- B grupės vitaminų stygius (avitaminozė) sumažina kvėpavimo fermentų efektyvumą, kadangi šios grupės vitaminai yra kai kurių fermentų kofermentai.
- Skydliaukės hormonai, kai kurių mikroorganizmų toksinai, dinitrofenolis, dikumarinas blokuoja ATP molekulių susidarymą, nors Krebso ciklas veikia normaliai.
- Jonizuojanti radiacija, antioksidantų stygius:
- sustiprina laisvųjų radikalų susidarymą ir nefermentinę oksidaciją, dėl ko audiniuose ima stigti deguonies, nors kraujas jo atneša pakankamai daug.
- Susidaro lipidų peroksidai, kurie destabilizuoja membranas, todėl iš mitochondrijų ištrūkę fermentai didina deguonies sunaudojimą citozolyje, nesusijusį su ATP sinteze.