Henrikas Kunavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Henrikas Kunavičius
Gimė: 1925 m. kovo 21 d.
Kaunas
Mirė: 2012 m. gegužės 25 d. (87 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Tamara Sventickaitė
Veikla: baleto artistas
Partija: 19561967 m. SSKP

Henrikas Kunavičius (1925 m. kovo 21 d. Kaune – 2012 m. gegužės 25 d. Vilniuje) – Lietuvos baleto artistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Eduardas Kunavičius, žmona Tamara Sventickaitė.

19401944 m. lankė Valstybės teatro baleto studiją (Vytauto Aukščiūno, Broniaus Kelbausko mokinys). 19431968 m. LSSR operos ir baleto teatro (iki 1948 m. veikė Kaune) solistas. 1946 m. stažavo Leningrado S. Kirovo operos ir baleto teatre. 1968–1990 m. Televizijos ir radijo komiteto muzikos redakcijos režisierius. 19521961 m. dėstė Čiurlionio meno mokykloje, vadovavo Choreografijos skyriui. [1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausius vaidmenis sukūrė klasikiniuose ir lietuviškuose baletuose. Šokiui būdingas lengvas šuolis, raiški vaidyba. Šokių Vytauto Klovos operai „Vaiva“ (1958 m.), choreografinių miniatiūrų „Lėkite, paukščiai!“ (1967 m., pagal Juozo Gruodžio, Juozo Indros, Vytauto Laurušo ir kitų muziką, Kauno muzikinis teatras) autorius. 1959 m. LSSR liaudies artistas.

Sukūrė TV filmus „Šoka „Sūkurys“, „Elegija artistui“ (1992 m., apie baleto artistą V. Aukščiūną). Su T. Sventickaite gastroliavo Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, su Lietuvos operos ir baleto teatru – Maskvoje, Leningrade. [2][3]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė Terleckaitė. Apie Lietuvos baleto kelią
  2. Aliodija RuzgaitėHenrikas Kunavičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 432 psl.
  3. Helmutas ŠabasevičiusHenrikas Kunavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 258 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]