Henri Poincaré

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Henri Poincaré
Gimė 1854 m. balandžio 29 d.
Nansi, Prancūzija
Mirė 1912 m. liepos 17 d. (58 metai)
Paryžius, Prancūzija
Sritis Matematika ir fizika
Organizacijos Sorbona
Alma mater Lycée Nancy
Žinomas (-a) už Specialusis reliatyvumas
Trijų kūnų problema
Chaoso teorija
Žymūs apdovanojimai

Ras auksinis medalis (1900)

Vikiteka Henri Poincaré
Parašas

Anri Puankarė (pranc. Henri Poincaré, 1854 m. balandžio 29 d. – 1912 m. liepos 17 d.) – prancūzų matematikas, fizikas, filosofas. Laikomas paskutiniu matematiku – universalu, suvokusiu visas matematikos šakas.

Henri Poincaré suformulavo Puankarė prielaidą, atrado trijų kūnų problemą, kuria padėjo pagrindus Chaoso teorijai, anksčiau už Einšteiną, suformulavo preliminarią reliatyvumo teoriją. Dėl to konfliktavo su Einšteinu, nors vėliau Einšteinas pripažino jo nuopelnus.

Dirbo Paryžiaus Sorbonos Universitete.

Anri Puankarė pusbrolis Raimonas Puankarė buvo Prancūzijos prezidentas.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santrauka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Specifinės sritys, kur Puankare dirbo:

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 2021 ir krateris Mėnulyje, taip pat Matematikos ir teorinės fizikos tyrimų institutas Paryžiuje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jules Henri Poincaré(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-04).