Henri Poincaré
Henri Poincaré | |
---|---|
Gimė | 1854 m. balandžio 29 d. Nansi, Prancūzija |
Mirė | 1912 m. liepos 17 d. (58 metai) Paryžius, Prancūzija |
Sritis | Matematika ir fizika |
Organizacijos | Sorbona |
Alma mater | Lycée Nancy |
Žinomas (-a) už | Specialusis reliatyvumas Trijų kūnų problema Chaoso teorija |
Žymūs apdovanojimai | |
Ras auksinis medalis (1900) | |
Vikiteka | Henri Poincaré |
Parašas | |
Anri Puankarė (pranc. Henri Poincaré, 1854 m. balandžio 29 d. – 1912 m. liepos 17 d.) – prancūzų matematikas, fizikas, filosofas. Laikomas paskutiniu matematiku – universalu, suvokusiu visas matematikos šakas.
Henri Poincaré suformulavo Puankarė prielaidą, atrado trijų kūnų problemą, kuria padėjo pagrindus Chaoso teorijai, anksčiau už Einšteiną, suformulavo preliminarią reliatyvumo teoriją. Dėl to konfliktavo su Einšteinu, nors vėliau Einšteinas pripažino jo nuopelnus.
Dirbo Paryžiaus Sorbonos Universitete.
Anri Puankarė pusbrolis Raimonas Puankarė buvo Prancūzijos prezidentas.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Santrauka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Specifinės sritys, kur Puankare dirbo:
- algebrinė topologija
- algebrinė geometrija
- hiperbolinė geometrija
- skaičių teorija
- trijų kūnų problema
- elektromagnetizmas
- specialioji reliatyvumo teorija
Atminimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 2021 ir krateris Mėnulyje, taip pat Matematikos ir teorinės fizikos tyrimų institutas Paryžiuje.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jules Henri Poincaré(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-04).