Kraujo perpylimas
.jpg){kind=spacer}
Kraujo perpylimas, hemotransfuzija – kraujo ar jo komponentų įleidimas į žmogaus kraujotakos sistemą.[1] Kraujas perpilamas ir gyvūnams.
Procedūra atliekama, žmogui netekus daug kraujo, nudegus, apsinuodijus, ištikus šokui, sergant mažakraujyste, sunkiomis infekcinėmis ir onkologinėmis ligomis.[2][1]
Procedūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prieš donoro kraujo perpylimą nustatoma recipiento (žmogaus, kuriam ruošiamasi įleisti kraują ar jo komponentus) kraujo grupė, rezus faktorius,[1] atliekami donoro ir recipiento kraujo suderinamumo mėginiai.[2]
Paprastai ligoniui perpilami kraujo komponentai, tokie kaip eritrocitų masė, trombocitų koncentratas, šviežiai šaldyta plazma, koncentruoti leukocitai. Kai kada perpilamas paties ligonio kraujas: atgal supilamas kraujas, išsiliejęs iš kraujagyslių į krūtinės ląstą ar pilvo ertmę, arba surinktas prieš operaciją ar jos metu (autohemoterapija).[1][2]
Dažniausias – netiesioginis kraujo ar jo komponentų perpylimas. Tam pasitelkiama speciali sistema, sudaryta iš plastikinių maišelių, vamzdelių, filtrų ir adatų. Retesnis tiesioginis kraujo perpylimas, kai specialiu prietaisu recipientui jis įleidžiamas tiesiai iš parinkto donoro. Konservuotas kraujas ar kraujo komponentai suleidžiami į kurią nors veną (paprastai alkūnės), rečiau – į arteriją arba kaulų čiulpus. Perpilamas konservuotas kraujas ar jo komponentai, sintetiniai kraujo pakaitalai sruvena arba lašinami (20–60 lašų per minutę),[1][2] kol žmogui įleidžiama 450 ml kraujo, gali praeiti 2 valandos.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinoma, kad Europoje kraujas, įleidžiant jį į veną, jau buvo perpilamas maždaug XVII a. viduryje, tačiau labai dažnai tokios procedūros baigdavosi paciento mirtimi. Dėl to XVII a. pab. Anglijoje, Prancūzijoje ir Italijoje jos uždraustos.[3] Pirmąkart žmogaus kraują žmogui sėkmingai perpylė Dž. Blandelis 1819 m. (D. Britanija).[2] Visgi procedūra išliko nesaugi, kol nebuvo aptikti kraujo grupių antigenai ir antikūnai (1901 m. atrasta ABO kraujo grupių sistema, o 1940 m. – rezus faktorius).[3]
Lietuvoje kraują pirmą sykį 1923 m. perpylė Vladas Kuzma, Kauno valstybinės ligoninės profesorius.[4]
Religijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jehovos liudytojai tiki, kad kraujas yra šventas, todėl gali nesutikti su kraujo perpylimu.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Medicinos enciklopedija, I tomas, Valstybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991, p. 446.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Kraujo perpylimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Blood transfusion. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2025-01-19.
- ↑ „Kraujo perpylimo istorijos įdomybės“. Alkas.lt. 2020-02-04. Nuoroda tikrinta 2025-01-19.
- ↑ Hillyer CD, Shaz BH, Zimring JC, Abshire TC (2009). Transfusion Medicine and Hemostasis: Clinical and Laboratory Aspects. Elsevier. p. 279. ISBN 978-0-08-092230-0. Suarchyvuota iš originalo 2024-07-26. Nuoroda tikrinta 2017-09-04.