Hakų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hakų kalba
客家話 Hak-kâ-fa
Kalbama: Kinija (Guangdongas), Taivanas, Pietryčių Azija, PAR, Surinamas ir kt.
Kalbančiųjų skaičius: >30 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

kinų-tibetiečių
*kinų
**hakų

Rašto sistemos: kinų raštas, lotynų raštas
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: zh
ISO 639-3: hak

Hakų kalba (客家話 = Hak-kâ-fa) – kinų kalbos tarmių grupė (gali būti laikoma atskira kalba), vartojama hakų subetnoso. Paplitusi Kinijos pietrytinėje dalyje – daugiausia Guangdongo provincijoje, taip pat plačiai vartojama kinų, gyvenančių Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje, Singapūre, Suriname, Filipinuose, Taivane, Pietų Afrikoje ir kt.

Išskiriamos 10 hakų tarmių:

  • Huidžou
  • Meidžou
  • Uhua
  • Singningo
  • Pingjuano
  • Dziaolingo
  • Dabu
  • Fengšuno
  • Longjano
  • Lufengo
Hakų kalbos tradicinio paplitimo regionas

Kaip ir kitos pietinės Kinijos dalies tarmės, hakų kalba yra išsaugojusi daug fonologinių senosios kinų kalbos elementų. Nors vartojama daugiausia kaip šnekamoji kalba, hakų kalba dar XIX a. lotynišku raidynu buvo išversta Biblija. Taip pat šiai kalbai pritaikytas ir kinų raštas (su papildomais ženklais). Taivane ši kalba dažnai naudojama viešuose užrašuose, spaudoje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Hakų kalba