Gustav Holst

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gustavas Holstas
Gustav Holst.jpg
G. Holstas apie 1921 m.
Gimė: 1874 m. rugsėjo 21 d.
Čeltnamas, Glosteršyras
Mirė: 1934 m. gegužės 25 d. (59 metai)
Londonas
Palaidotas: Čičesterio katedra
Tautybė: anglas
Tėvas: Theodore von Holst
Motina: Clara Lediard
Sutuoktinis(-ė): Isobel Harrison
Vaikai:

Imogen Claire

Veikla: Kompozitorius
Žinomas už: „Planetos“
Commons-logo.svg Vikiteka: Gustav HolstVikiteka

Gustavas Holstas (angl. Gustavus Theodore von Holst, 1874 m. rugsėjo 21 d., Čeltnamas – 1934 m. gegužės 25 d., Londonas) – XX a. pradžios Anglijos kompozitorius, muzikos mokytojas, pagarsėjęs orkestrine siuita „Planetos“.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gustavas Teodoras fon Holstas gimė 1874 m. rugsėjo 21 d. Čeltnamo mieste Glosteršyre Anglijoje. Jo motina mirė, kai G. Holstui buvo aštuoneri ir muzikos jį apmokė tėvas, pianino mokytojas, pagal kilmę švedas, ir teta Nina. 1892 m. G. Holstas trumpai vargonavo vietos Vik Risingtono kaimo bažnyčioje ir vadovavo chorui gretimame Burtono kaime. 1893 m. pirmą kartą viešai atliktas jo kūrinys, operetė „Lansdauno pilis“ (Lansdowne Castle) Čeltname. Po jos sėkmės 1893 m. G. Holstas pradėjo mokytis kompozicijos Karališkajame muzikos koledže Londone, kur jo mokytojais buvo Charles Villiers Stanford ir Hubert Parry. Jis taip pat mokėsi vargonavimo, tačiau jo grojimas klavišiniais buvo apribotas jau tuomet pradėjusio vystytis chroniško neurito rankoje. 1895 m. jis laimėjo stipendiją už kompoziciją ir iki 1933 m. vedė savo kompozicijų užrašų knygutę. Tais pačiais metais jis susipažino su Ralfu Vonu Viljamsu, kuris tapo ilgamečiu jo draugu ir kolega. Ilgainiui kompozitorių įtaka vienas kitam tapo reikšmingesne už praeities kompozitorių. 1896 m. G. Holstas pradėjo diriguoti Hamersmito socialistų chore, kurio viena narių buvo Izobel Harison, būsimoji G. Holsto žmona (susituokė 1901 m.). 1898 m. jis paliko Karališkąjį muzikos koledžą, nors jam buvo pasiūlytas stipendijos pratęsimas. Maždaug tuo metu G. Holstas susidomėjo induizmo filosofija. Nepatenkintas esamais induistinės literatūros vertimais į anglų kalbą, 1899 m. jis mokėsi sanskrito kalbos Londono universiteto koledže. Pragyvenimui uždirbdavo muzikuodamas laisvai samdomu trombonistu. 1898−1900 m. jis dirbo su Karlo Rozos operos grupe kaip trombonistas ir repetitorius bei grojo trombonu Škotijos orkestre Glazge.

1903 m. G. Holstas metė trombonisto muzikavimą ir pradėjo mokyti muzikos Džeimso Aleno mergaičių mokykloje Dalviče (šalia Londono) pakeitęs poste R. V. Viljamsą. 1905 m. jo „Paslaptingasis trimitininkas“ (The Mystic Trumpeter) buvo atliktas Karalienės salėje Londone. 1905 m. G. Holstas paskirtas Šv. Pauliaus mergaičių mokyklos muzikos vadovu Hamersmite (Londono rajonas), kuriuo išbuvo iki mirties. Lygiagrečiai jis 1907−1924 m. buvo muzikos direktoriumi Morley koledže Londone. 1906 m. kompozitorius užbaigė operą „Sita“. Maždaug tuo metu kaip ir R. V. Viljamsas susidomėjo anglų folklorinėmis dainomis. 1907 m. jam su žmona gimė vienintelis vaikas, duktė Imedžen Kler. 1908 m. jis lankėsi Alžyre, kurio įspūdžai įkvėpė siuitą „Beni Mora“, ir 1913 m. atostogavo Ispanijoje. Sanskrito tekstų paveiktas G. Holstas sukūrė operą „Savitri“ ir paruošė choralinių himnų tekstams iš „Rigvedos“. Prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui G. Holstas buvo atleistas nuo aktyvios karinės tarnybos dėl prasto regėjimo ir chroninio neurito. Jo kompozitoriaus autoritetas augo po truputį, 1917 m. atliktas choralinis „Jėzaus himnas“ (The Hymn of Jesus) sulaukė populiarumo. Tikro pripažinimo kompozitorius sulaukė, kai 1918 m. buvo atlikta orkestrinė siuita „Planetos“ (sukurta 1914−1916 m.). Jos populiarumas sukėlė publikos susidomėjimą ankstesniais G. Holsto kūriniais, tarp jų ir sanskrito raštų įkvėptais. 1918−1919 m. jis dirbo muzikos organizatoriumi YMCA organizacijoje, kuri padėjo demobilizuotiems kareiviams Salonikuose ir Stambule. 1918 m. jis oficialiai pašalino „fon“ priedėlį iš savo pavardės. Grįžęs į Angliją G. Holstas užėmė įvairias pareigas Karališkajame muzikos koledže Londone ir Redingo universiteto koledže. 1923 m. įvyko jo komiškos operos „Visiškas kvailys“ (The Perfect Fool) pastatymas. 1923 m. diriguodamas Redinge jis nuvirto, tačiau tais pačiais metais keliavo į JAV diriguoti Mičigano universiteto festivalyje. Po kelionės jam buvo diagnozuotas nervinis palūžimas. Jis atsisakė visų savo mokytojo postų, išskyrus Šv. Pauliaus mergaičių mokykloje.

1926 m. G. Holstas kartu su Londono simfoniniu orkestru įrašė „Planetas“. 1927 m. Čeltname įvyko festivalis, dedikuotas vien jo muzikai. Kompozitorius tapo vis labiau prastėjančios sveikatos ir užsisklendęs nuo visuomenės, atsisakinėjo apdovanojimų, nors 1930 m. priėmė aukso medalį iš Karališkosios filharmonijos draugijos. 1932 m. jis keliavo į JAV skaityti kompozicijos paskaitų Harvardo universitete. Jo vėlyvieji kūriniai pasižymėjo didesniu lyriškumu ir turtingumu (simfoninė poema „Egdonas Hetas“, „Dvigubas koncertas“, opera „Klajojantis tyrinėtojas“, „Choralinė fantazija“). 1934 m. kompozitoriui atlikta žarnyno operacija. Jis mirė 1934 m. gegužės 25 d. slaugos namuose Londone neatlaikius širdžiai pooperacinio laikotarpio. G. Holstas geriausiai žinomas orkestrine siuita „Planetos“, kurios kieviena dalis skirta tuo metu žinotoms 7 planetoms (išskyrus Žemę). Ypač žinomos pirmoji dalis „Marsas − karo nešėjas“ ir ketvirtoji dalis „Jupiteris − džiaugsmo nešėjas“. Pastarosios dalies muzika buvo panaudota populiariai anglų patriotinei dainai „Aš prisiekiu tau, mano šalie“ (I Vow to Thee My Country). G. Holstas taip ir nesukūrė nieko kito panašaus į „Planetas“ ir likusi jo kūryba yra sąlyginai menkai žinoma. Jo vaikystės name Čeltname įsteigtas memorialinis muziejus.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka