Gulbinėnų šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia.
56°04′52″š. pl. 24°38′54″r. ilg. / 56.0810°š. pl. 24.6484°r. ilg.
Gulbinėnų šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2017 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Pasvalio |
| Savivaldybė | Pasvalio rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Gulbinėnai |
| Adresas | Alyvų g. 5a |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Įrengta | 1948 m. |
| Aptarnauja | Henrikas Kalpokas (2025) |
 | |
Gulbinėnų šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gulbinėnų kaime, 7 km į rytus nuo Krinčino. Kultūros paveldo objektas Nr. 2359.[1] Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Panevėžio vyskupijoje.[2]
Parapijoje yra Motiejūnų koplyčia.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gulbinėnų dvaro savininkas, generolas Kazys Ladyga (1893–1941) dvaro rūmuose 1936 m. įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai su koplyčia nacionalizuoti. Dabartinė bažnyčia įrengta 1948 m. mūriniame ūkiniame pastate.[3]
Šventoriuje palaidotas bažnyčios statytojas kunigas Antanas Valančiūnas (1915–2000).
Kunigai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parapijoje tarnavo:
- Ignas Šiaučiūnas (1938–1940 m., pirmasis parapijos klebonas, pradėjo vesti parapijos metrikų knygas)
- Jonas Bagdonas (1940–1943 m.)
- Antanas Valančiūnas (1947–1950, 1984–2000 m., bažnyčios statytojas)
- Sigitas Uždavinys (1973–1980 m., sutvarkė apleistą bažnyčią ir kleboniją, aptvėrė šventorių)
- Vilmantas Gutauskas (2000–2002 m.)
- Algimantas Petkūnas (2002–2017 m.)
- Saulius Keras (nuo 2017 m.)
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia ilgo stačiakampio plano. Ant kraigo pastatytas medinis bokštelis. Stogas dvišlaitis, skardinis. Yra trisienė presbiterija. Langai stačiakampiai. Vidus halinis, vienos navos. Lubos įlenktos su stacijų reljefais. Apkalta presuotu kartonu su tulpių, kryžių tapytais motyvais.
Įrengti trys mediniai altoriai. Jų mensos skrynios formos, retabulai vieno tarpsnio. Didžiojo altoriaus retabulo viduje niša su glorijos viršūne ir Kristaus skulptūra, o šonuose laukeliai laužta gotikine arka, trikampiu frontonu. Altoriuose įkomponuoti paveikslai „Šv. Antanas“ ir „Jėzaus Širdis“. Šventieji tradicinės ikonografijos, ryškių rausvų spalvų, profesionalaus darbo. Šoninių altorių retabulai su pusapskrite arka, trikampiu frontonu. Juose įkomponuotos gipsinės serijinio darbo šv. Juozapo (dešinės pusės) ir Švč. Mergelės Marijos su vaikeliu Jėzumi skulptūros. Jos tradicinės ikonografijos, profesionalaus darbo. Medinė neobarokinė sakykla šešiakampė su profiliuota atrama, laiptais šone. Sienelėse yra drožtas dekalogas, kryžius.
Šventoriaus tvora metalinė.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčios priekis
Šoninis fasadas
Bokštelio kryžius
Kun. A. Valančiūno kapas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 2359 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Gulbinėnai // piligrimai.lt
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 279
