Graužių senkapis
| Graužių senkapis | |||
|---|---|---|---|
  Graužių senkapis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kėdainių rajonas | ||
| Seniūnija | Josvainių seniūnija | ||
| Plotas | 24371 m² | ||
| Naudotas | VI–XVII a. | ||
| Registro Nr. | A1694/AR432/5150[1] | ||
Graužių senkapis – Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Graužių kaimo (Josvainių seniūnija), esantis kapinynas, kuriame laidota nuo VI a. iki XVII a. Yra 2,5 km į pietvakarius nuo Nevėžio ir Upytės santakos, 1,3 km į pietryčius nuo kelio, vedančio iš Paliepių į Kėdainių-Josvainių kelią ir 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Nevėžio dešiniojo kranto.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1938 m. pilkapyną tyrė Kauno kultūros muziejus (tyrimų vadovas Jonas Puzinas), 1969 m. pakartotinius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius).
Ištirti 232 kapai, iš jų 33 sudegintų ir 46 nedegintų mirusiųjų bei 153 nedegintų žirgų kapai, datuojami VI–XVII amžiumi. Mirusiųjų kapuose rasta žalvarinių papuošalų, tarp jų ir susilydžiusių deginant numirusiuosius, taip pat vytinių antkaklių, pasaginių segių, apyrankių fragmentų, sidabro lydinių, svarstyklių svarelių.
Žirgų, kurie pakasti su visa apranga, pažaboti, kapuose rasta gausių įkapių – geležinės kamanos (kai kurių apkaustai inkrustuoti žalvariu ir sidabru), balnakilpės, žalvariniai žvangučiai, diržų sagtys, žiedai – apyuodegiai, gintariniai ir žalvariniai karoliai, pastarieji kartais pasidabruoti, iš susuktų skardelių.
Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Kėdainių krašto muziejus.
Kapinyne rasta vienas lobis. Kitas lobis 1939 m. rastas pačiame kaime.[2]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 5150 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Vytautas Urbanavičius. Graužių senkapis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 109 psl.