Gitėnų miškai
55°45′ š. pl. 24°33′ r. ilg. / 55.750°š. pl. 24.550°r. ilg. Gitėnų miškai – miškai Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į rytus nuo Panevėžio. Plotas 9450 ha, mišku apaugę 7980 ha.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gitėnų miškai priklauso Panevėžio miškų urėdijai, Paežerio, Taruškų, Raguvėlės girininkijoms. Sudaro Gitėnų, Pajuosčio, Paežerio, Rekstino ir Teresdvario miškai. Miškų šiaurinėje dalyje yra Gailių durpynas. Masyvą kerta geležinkelio linijos Panevėžys – Rokiškis ir Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.
Gitėnų miškų šiaurinėje dalyje teka reguliuoti Lėvens intakai Ramunis, Gieglaitis, Geležė, pietvakarinėje – Juostos intakai Sėliupis, Taruškų upelis. Diduma miško nusausinta. Paviršius lygus, pelkėtas.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augavietės nederlingos, derlingos ir labai derlingos laikinai užmirkusios, vietomis užmirkusios ir pelkinės. Valstybinės reikšmės miškų 68 %. 97 % miškų yra ūkiniai, 1 % apsauginiai, 2 % spec, paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 10 %: beržynų ir eglynų yra po 33 %, pušynų 18 %, juodalksnynų 7 %, uosynų ir drebulynų po 3 %, ąžuolynų 2 %, baltalksnynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 32 %, bręstantys 19 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 55 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0,7, tūris 194 m³/ha.
Yra stambiųjų kanopinių žvėrių, juodųjų gandrų, erelių rėksnių, vištvanagių, tetervinų, baltnugarių genių, iš augalų – stačiųjų atgirių, dėmėtųjų gegūnių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944–1947 m. Gitėnų miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai: Gitėnų miške Vyčio apygardos būrys, Teresdvario miške – Algimanto apygardos du būriai, Rekstino miške – Algimanto apygardos būrys.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Gitėnų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 712 psl.