Gerhard Friedrich Müller

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gerhard Friedrich Müller
rus. Герард Фридрих Миллер
Gerard miller.jpg
Gerhardas Frydrichas Miuleris
Gimė: 1705 m. spalio 29 d.
Herfordas, Vestfalija
Mirė: 1783 m. spalio 22 d. (77 metai)
Maskva, Rusijos imperija
Veikla: etnografas, istorikas, keliatojas
Organizacijos: Peterburgo menų ir mokslų akadmija
Alma mater: Leipcigo universitetas
Žinomas už: Rusijos istorijos, Sibiro tyrinėjimai, etnografija
Commons-logo.svg Vikiteka: Gerhard Friedrich MüllerVikiteka

Gerhardas Frydrichas Miuleris (vok. Gerhard Friedrich Müller, rus. Герард Фридрих Миллер (Мюллер), g.1705 m. spalio 29 d. Herforde, Vestfalija – m. 1783 m. spalio 22 d. Maskvoje, Rusijos imperija) – vokiečių ir rusų istorikas, etnografas, Sibiro tyrinėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

G. Miuleris gimė 1705 m. spalio 29 d. Vestfalijoje. Mokėsi tėvo gimnazijoje, po to – Leipcigo universitete. 1725 m. išvyko į Rusiją, kur buvo paskirtas adjunktu į ką tik įsikūrusią Peterburgo mokslų ir menų akademiją. 1730 m. paskirtas šios akademijos profesoriumi. Tyrinėjo Rusijos istoriją ir rašė straipsnius ta tema. 17331744 m. keliavo ir laiką praleido Sibire. 1747 m. tapo Rusijos imperijos piliečiu (подданный) ir gavo valstybės istoriografo pareigas. Kilus akademijoje intrigoms bei nesutarimams su Michailu Lomonosovu dėl skirtingo požiūrio į Rusijos istoriją, 1750 m. kuriam laikui iš G. Miulerio buvo atimtas profesoriaus vardas (buvo pažemintas iki adjunkto). 17551765 m. redagavo pirmą rusų kalba leistą mokslinį periodinį leidinį, kuriame bendradarbiavo žymiausi to meto istorikai, rašytojai. 1766 m. paskirtas vadovauti Maskvos archyvui Užsienio reikalų kolegijoje. 1772 m. ištiko paralyžius, bet dirbo iki pat mirties 1783 m.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1732 m. G. Miuleris leido Rusijos istorijos straipsnių rinkinius vok.Sammlung russ. Geschichte“ (1732–1765 m.). Tai buvo pirmas pažintinis šaltinis užsienio tyrinėtojams apie Rusijos žemes ir jos istoriją. Akademijos pavedimu ruošė ir pats dalyvavo Didžiojoje šiaurės ekspedicijoje (antrojoje Kamčiatkos ekspedicijoje). Jos metu apvažiavo vakarų ir rytų Sibire buvusias pagrindines gyvenamas vietoves maršrute BeriozovasUst KamenogorskasNerčinskasJakutskas, sukardamas 31 362 varstų kelio. Kiekvienoje vietovėje G. Miuleris išsamiai tyrinėjo ir rinko vietinius archyvinius rankraščius, atrado Semiono Remezovo Sibiro metraštį. Per praleistą dešimtmetį Sibire buvo sukauptas didžiulis neįkainojamas archyvas apie krašto istoriją, geografiją, vietines tautas, jų kultūrą ir papročius.

Grįžęs į Sankt Peterburgą, F. Miuleris išleido savo istorinių tyrinėjimų veikalą – pranc. „Voyages et decouvertes faites par les Russes le long des cotes de la mer Glaciale &sur l'ocean oriental“. Nuo 1750 m. pradėjo atskirais tomais spausdinti „Sibiro carystės aprašymus“ (rus. „Описания Сибирского царства“). Paskirtas akademijos reikalų sekretoriumi, po 1754 m. ėmė intensyviai susirašinėti su užsienio tyrinėtojais, profesoriais, kviesti juos į Maskvos universitetą.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikalo Sammlung russisch. Geschichte 9–ojo tomo titulinis lapas

G. Miuleris paliko didelę kolekciją autografų ir rankraščių, svarbių tyrinėjant istoriją, etnografiją, statistiką ir pramonę Rusijoje, o ypač – Sibire. Iki pastarojo meto daugiau kaip pusė G. Miulerio Sibiro archyvo dar nėra išspausdinta.

Svarbesni darbai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]