George Crook

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
George Crook

George Crook (g. 1828 m. rugsėjo 8 d. netoli Deitono, Ohajas – m. 1890 m. kovo 21 d. Čikagoje, Ilinojus) – amerikiečių generolas, JAV pilietinio karo metu kovojęs su indėnais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1852 m. George Crook baigė Vest Pointo karo akademiją. Kaip sausumos kariuomenės karininkas buvo išsiųstas kovoti su indėnais ir saugoti pasienį (angl. Frontier) Oregone ir Kalifornijoje. Prasidėjus JAV pilietiniam karui, tapo Sąjungos kariuomenės kapitonu ir buvo išsiųstas į Rytinę dalį, pakeltas pulkininku kovojo Vakarų Virdžinijoje.

1862 m. rugsėjo 7 d. tapo savanorių brigados generolu ir vadovavo brigadai Saut Maunteino ir Antietamo mūšiuose. Perkeltas į Vakarus, vadovavo Kumberlendo armijos Antrajai kavalerijos divizijai Čikamaugos mūšyje. Po to tarnavo Vakarų Virdžinijoje. Jo vadovaujama kariuomenė nugalėjo konfederatus pre Kloido Kalno (1864 m. gegužės 9 d.). Nuo 1864 m. spalio 21 d. savanorių generolas majoras. 1865 m. vasario mėn. konfederatų partizanai paėmė jį į nelaisvę, tačiau netrukus belaisvių apsikeitimo metu buvo paleistas. Karo pabaigoje paskirtas į Potomako armijos Antrąją kavalerijos diviziją.

Po karo kaip reguliariosios armijos pulkininkas leitenantas vėl buvo išsiųstas į Vakarus, kur sėkmingai kovojo su pajučiais. Vėliau pervestas į Arizoną, kur užbaigė kovas su apačiais, juos privertė apsigyventi rezervatuose. Crook nugalėjo vakarinius apačius, organizavo taikos derybas su likusiomis gentimis, siekdamas taikiai užbaigti konfliktą. Dėjo pastangas gindamas indėnus nuo baltųjų. 1873 m. spalio 29 d. pakeltas į brigados generolus; dar 2 metus liko Arizonoje, siekė humaniško elgesio su indėnais (dėl to nusipelnė daugelio jų simpatijas – pasak lakotų vado Raudonojo Debesies, „Crook mums niekad nemelavo, jo žodžiai teikė žmonėms viltį".

1875 m. perkeltas į Omahą. Didžiojo sijų karo metu Crook vadovavo vienai iš trijų kariuomenės grupuočių, kurios buvo pasiųstos prieš indėnus. 1876 m. nugalėjo šiaurinius šajanus, kuriems vadovavo „Bukasis Peilis“ prie Red Fork Vajominge. 1882 m. Crook grąžintas į Arizoną, kur Geronimo atnaujino apačių partizaninį karą. 1886 m. jį pakeitė konkurentas, generolas Nelson Appleton Miles, kuriam pavyko sučiupti Geronimo ir išsiųsti jį bei jo žmones į Floridą. 1888 m. balandžio 6 d. pakeltas į generolus majorus ir jam paskirta divizija Misūryje.

Mirė 1890 m. kovo 21 d. Čikagoje nuo širdies smūgio. Palaidotas Arlingtone.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Charles M. Robinson: General Crook and the Western Frontier. Norman, OK 2001, ISBN 0-8061-3358-9.