Enskiškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Genkiškiai)
Jump to navigation Jump to search
Enskiškiai
Želanojė

rus. Желанное
vok. Henskischken, Hensken

Enskiškiai
Želanojė
54°46′21″š. pl. 22°23′39″r. ilg. / 54.77262°š. pl. 22.39408°r. ilg. / 54.77262; 22.39408 (Enskiškiai)Koordinatės: 54°46′21″š. pl. 22°23′39″r. ilg. / 54.77262°š. pl. 22.39408°r. ilg. / 54.77262; 22.39408 (Enskiškiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010) 127
Altitudė 68 m
Pašto kodas 238743
Tel. kodas +7 40164

Enskiškiai, Enzkiškiai[1] arba Želanojė (vok. Henskischken, nuo 1938 m. birželio 6 d. Hensken, 19451946 m. rus. Хенскишкен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Желанное) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Vesnovo kaimo gyvenvietės kaimas 7 km į vakarus nuo Pilkalnio, 20 km į pietvakarius nuo Lazdynų, prie kelio R 508 Majakovskojė – Dobrovolskas, prie Būdupės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Enskiškių kaimo bendruomenė 1933 m.

Įkurti 1516 m.[1] Ankstesnis pavadinimas Eglenick, Egelnicken. Istoriniai pavadinimų rašybos variantai: Hensckischcken, Henschkischcken, Hennkischken.[2] Po 1709–1711 m. maro į Enskiškius atsikėlė vokiečių kolonistų iš Nasau kunigaikštystės.[3] 1785 m. buvo mišrusis kaimas su vėjo malūnu, aliejaus spaudykla ir 37 ugniakurais,[4] 1821 m. – mišrusis kaimas su vėjo malūnu ir 184 gyventojais.[5] 1854 m. Enskiškiuose buvo vėjo malūnas, 49 gyvenamieji pastatai ir 365 gyventojai, Mažuosiuose Enskiškiuose – 1 gyvenamasis pastatas ir 16 gyventojų.[6] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Užpjaunių, Grumbkaukaičių domenų valsčiams, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Enskiškių valsčiaus centras. Tikintieji priklausė Kusų evangelikų liuteronų parapijai.

Enskiškiuose buvo mokykla, paštas, svečių namai, valsčiaus įstaigos, vėjo malūnas. XIX a. pab. ar XX a. pr. kaime susiformavo du dvarai. Tarpukariu Enskiškių centrinėje dalyje abipus Pilkalnio–Gumbinės vieškelio buvo keliolika gatvinio kaimo sodybų, kaimo rytuose buvo Mažieji Enskiškiai su keliolika nedidelių vienkiemių. Atskiri vienkiemiai stovėjo ir kitose kaimo dalyse. Į šiaurę nuo kaimo centro buvo pelkėta įduba, kurioje kastos durpės, vakaruose ir rytuose – nedideli karjerai. Enskiškiuose atrastas senojo geležies amžiaus kapinynas.[1]

1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Pastaruoju metu gyvenvietėje apgyvendinami iš kitų buvusios TSRS respublikų atvykę persikėlėliai.[7]

Kaimo pavadinimas pavardinės kilmės, iš Enskis arba Enskys. Enskio pavardę mini Kristijonas Donelaitis „Metuose”.[1] Enskiškiai minimi Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių”.[8]

Enskiškių valsčius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas 1874 m. iš 11 kaimo bendruomenių: Antmirėlių, Belzų, Būdupėnų, Dūdų, Eimeniškių, Enskiškių, Laugalių, Pečinkių, Pušynų, Septynliepių ir Tulių.[9]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181945 m. Pilkalnio apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19461946 m. Pilkalnio rajonas Kaliningrado sritis
19472008 m. Dobrovolsko apylinkė, Krasnoznamensko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Vesnovo kaimo gyvenvietė, Krasnoznamensko municipalinis rajonas Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[10] 1933 m. 1939 m.[11] 2002 m. 2010 m.
469 460 457 423 130 127


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Enskiškiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Hensken (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  3. Erwin Spehr, Aus der Geschichte des Kreises Schloßberg (Pillkallen), (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-22.
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.51. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.2 (G – Ko), p.170. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
  6. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.305. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  7. Галина Белоглазова. Новоселы Желанного. „Российская газета“ – Запад России № 4766, 07.10.2008
  8. Vietovės. Enskiškiai, Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas. Nuoroda tikrinta 2020-05-22.
  9. Amtsbezirk Hensken, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-22.
  10. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  11. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-21.

  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]