Kusai (Pilkalnio apskritis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kusai
Vesnovas

rus. Весново
vok. Kussen
Kussen Church 1900.jpg
Kusų bažnyčia 1900 m.

Kusai
Vesnovas
54°45′18″š. pl. 22°20′54″r. ilg. / 54.7551°š. pl. 22.3482°r. ilg. / 54.7551; 22.3482 (Kusai (Pilkalnio apskritis))Koordinatės: 54°45′18″š. pl. 22°20′54″r. ilg. / 54.7551°š. pl. 22.3482°r. ilg. / 54.7551; 22.3482 (Kusai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010) 771
Pašto kodas 238742
Tel. kodas +7 40164
Commons-logo.svg Vikiteka Kusai
Vesnovas
Vikiteka

Kusai[1] arba Vesnovas, (vok. Gut Kussen, nuo 1928 m. Kussen, 19451946 m. rus. Куссен, nuo 1946 m. rus. Весново) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 11 km į vakarus nuo Pilkalnio, prie Kusupės, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. Vesnovo kaimo gyvenvietės centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kusų kaimo bendruomenė 1933–1936 m.

Minimi nuo 1540 m. Cussey, Cussunkiem, Cussen, vėliau Kussen pavadinimais. Vietovardis pavardinės kilmės (liet. Kusa, Kusas, Kusys, prūs. Kusse) arba pagal vandenvardį (Kusupė).[1] Gyvenvietė ėmė plėstis įsteigus valstybės dvarą. 1580 m. atidaryta pradžios mokykla. 1586 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1736 m. Kusų kaime gyveno 1 zalcburgiečių, 17 vokiečių ir 3 lietuvių šeimos, dvare – 2 zalcburgiečių ir 3 vokiečių šeimos.[2] 1785 m. Kusai buvo bažnytkaimis ir palivarkas su 2 vėjo malūnais ir 54 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[3] 1822 m. – bažnytkaimis ir palivarkas su 2 vėjo malūnais ir 412 gyventojų.[4] 1854 m. Kusų bažnytkaimyje ir dvare buvo 69 gyvenamieji pastatai ir 500 gyventojų.[5]

1879 m. Kusų dvaras valdė 232 ha žemės, iš jų 191 ha ariamos, 32 ha pievų ir ganyklų, 1 ha miško.[6] 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskričiai, buvo Kusų domenų valsčiaus centras, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Kusų valsčiaus centras. Valsčiaus sudėtyje be kitų savivaldybių buvo ir Kusų kaimo bendruomenė bei dvaro apygarda; 1928 m. dvaro apygarda prijungta prie kaimo bendruomenės.[7] XX a. pr. Kusuose veikė pradžios mokykla, paštas, 2 vėjo malūnai, pieninė, svečių namai. Kusai garsėjo dideliais medžiais: prie bažnyčios augo 4 m apimties kamieno klevas, dvaro ir klebonijos soduose – ąžuolas ir liepos.[1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181945 m. Pilkalnio apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Vesnovo apylinkės centras
Krasnoznamensko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Vesnovo kaimo gyvenvietės centras
Krasnoznamensko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Prie miestelio sovietinė valdžia įsteigė Dobrovolsko konclagerį, kuriame kalinta apie 3300 senųjų krašto gyventojų. XX a. antroje pusėje bažnytkaimis ir dvaras suniokoti, prie Kusų buvęs nadruvių pilkapynas suardytas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[8] 1933 m.[9] 1939 m. 2010 m.
692 647 683 662 771

1539 m. kaime, pasak dokumento, gyveno 9 činšininkai, 1 kampininkas, 2 tarnai ir 2 samdiniai. Iki XVIII a. pradžios didžiosios vokiečių kolonizacijos beveik visi Kusų ir apylinkių gyventojai buvo lietuvininkai. Po jos, 1736 m. dešimtyje iš 15 Pilkalnio apskrities Kusų valsčiaus kaimų apsigyveno 64 kolonistų šeimos, lietuvininkų buvo 81 šeima (55,9 %). 1878 m. iš 5519 parapijiečių trečdalis (apie 1840 žmonių) save laikė lietuviais, 1902 m. jų liko 5,1 % (300 žm.). Dar 1921 m. pamaldos lietuvių kalba vykdavo 5 kartus per metus, nors konfirmacija lietuvių kalba nutraukta 1880 m. [10]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kusuose dirbo arba gimė lietuvių raštijai nusipelnę dvasininkai:

Apylinkė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2008 m. Vesnovo apylinkės (Весновский cовет) centras; apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:[11][12]

Dabartinis pavadinimas Rusiškai Vokiškai Lietuviškai Koordinatės
Bolchovas Болхово Grünkrug - 54°49′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.81944°š. pl. 22.31944°r. ilg. / 54.81944; 22.31944 (Grünkrug)
Dalnejė Дальнее Kischenbannies, nuo 1938 m. Bühlerhof - 54°45′10″ š. pl. 22°16′10″ r. ilg. / 54.75278°š. pl. 22.26944°r. ilg. / 54.75278; 22.26944 (Kischenbannies)
Darvinas Дарвино Girrehlischken, nuo 1938 m. Droschwalde Gireliškės 54°50′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.83611°š. pl. 22.38611°r. ilg. / 54.83611; 22.38611 (Gireliškės)
Diatlovas Дятлово Gut Neuweide Naujieji Vingerupiai
Dunaiskojė Дунайское Alt Wingeruppen, nuo 1938 m. Windungen Vingerupiai 54°53′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 54.88611°š. pl. 22.28611°r. ilg. / 54.88611; 22.28611 (Vingrupiai)
Dunaiskojė Дунайское Schuppen Šiupai 54°53′10″ š. pl. 22°16′10″ r. ilg. / 54.88611°š. pl. 22.26944°r. ilg. / 54.88611; 22.26944 (Šiupai)
Dunaiskojė Дунайское Gut Groß Skaisgirren, nuo 1938 m. Gut Großschirren Didieji Skaisgiriai 54°53′10″ š. pl. 22°18′10″ r. ilg. / 54.88611°š. pl. 22.30278°r. ilg. / 54.88611; 22.30278 (Didieji Skaisgiriai)
Fevralskojė Февральское Bludszen, nuo 1938 m. Vierhöfen Bludžiai
Fevralskojė Февральское Spullen - 54°47′10″ š. pl. 22°20′10″ r. ilg. / 54.78611°š. pl. 22.33611°r. ilg. / 54.78611; 22.33611 (Spullen)
Gribanovas Грибаново Grieben Grybai 54°44′10″ š. pl. 22°28′10″ r. ilg. / 54.73611°š. pl. 22.46944°r. ilg. / 54.73611; 22.46944 (Grybai)
Južnojė Южное Radischen, nuo 1938 m. Radingen Radyčiai 54°52′10″ š. pl. 22°07′10″ r. ilg. / 54.86944°š. pl. 22.11944°r. ilg. / 54.86944; 22.11944 (Radyčiai)
Kirsanovka Кирсановка Kybarten, nuo 1938 m. Tiefenfelde Kybartai 54°44′10″ š. pl. 22°33′10″ r. ilg. / 54.73611°š. pl. 22.55278°r. ilg. / 54.73611; 22.55278 (Kybartai (Kusai))
Korčiaginas Корчагино Alt Moritzlauken, nuo 1938 m. Alt Moritzfelde Moriclaukia 54°53′10″ š. pl. 22°21′10″ r. ilg. / 54.88611°š. pl. 22.35278°r. ilg. / 54.88611; 22.35278 (Moriclaukia)
Kuprinas Куприно Gut Meschkuppen, nuo 1938 m. Bärenhöfen Meškupėnai 54°48′10″ š. pl. 22°20′10″ r. ilg. / 54.80278°š. pl. 22.33611°r. ilg. / 54.80278; 22.33611 (Meškupėnai)
Kuprinas Куприно Mingstimmehlen, nuo 1938 m. Mingen Minkštimėliai 54°48′10″ š. pl. 22°22′10″ r. ilg. / 54.80278°š. pl. 22.36944°r. ilg. / 54.80278; 22.36944 (Minkštimėliai)
Kurganskojė Курганское Bärenfang Meškučiai 54°51′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.38611°r. ilg. / 54.85278; 22.38611 (Meškučiai)
Melničnojė Мельничное Brödlaugken, nuo 1938 m. Bröden Briedlaukis 54°51′10″ š. pl. 22°21′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.35278°r. ilg. / 54.85278; 22.35278 (Briedlaukis)
Meždurečjė Междуречье Gut Ragupönen, nuo 1938 m. Gut Mittenwalde Ragupėnai 54°51′10″ š. pl. 22°24′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.40278°r. ilg. / 54.85278; 22.40278 (Ragupėnai)
Meždurečjė Междуречье Neu Löbegallen, nuo 1938 m. Vorwerk Neu Löbenau Laibgaliai 54°52′10″ š. pl. 22°24′10″ r. ilg. / 54.86944°š. pl. 22.40278°r. ilg. / 54.86944; 22.40278 (Laibgaliai)
Mostovojė Мостовое Laugallen, nuo 1938 m. Kleehausen Laugaliai 54°53′10″ š. pl. 22°20′10″ r. ilg. / 54.88611°š. pl. 22.33611°r. ilg. / 54.88611; 22.33611 (Laugaliai)
Muravjevas Муравьево Draugupönen, nuo 1938 m. Dreihornswalde Draugupėnai 54°47′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg. / 54.78611°š. pl. 22.25278°r. ilg. / 54.78611; 22.25278 (Draugupėnai)
Muravjevas Муравьево Eggleningken, nuo 1938 m. Kiefernberg Eglininkai 54°46′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 54.76944°š. pl. 22.28611°r. ilg. / 54.76944; 22.28611 (Eglininkai)
Muravjevas Муравьево Kiggen, nuo 1938 m. Steinershöfen Kigai 54°46′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.76944°š. pl. 22.31944°r. ilg. / 54.76944; 22.31944 (Kigai)
Nagornojė Нагорное Jodszen, nuo 1938 m. Ackermühle Juodžiai 54°44′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 54.73611°š. pl. 22.28611°r. ilg. / 54.73611; 22.28611 (Juodžiai)
Novinkos Новинки Kögsten, nuo 1938 m. Michelfelde Kėkštai
Petrovskojė Петровское Budupönen, nuo 1938 m. Buden Budupėnai 54°47′10″ š. pl. 22°21′10″ r. ilg. / 54.78611°š. pl. 22.35278°r. ilg. / 54.78611; 22.35278 (Budupėnai)
Petrovskojė Петровское Laugallen, nuo 1938 m. Lorenzen Laugaliai 54°46′10″ š. pl. 22°21′10″ r. ilg. / 54.76944°š. pl. 22.35278°r. ilg. / 54.76944; 22.35278 (Laugaliai)
Petrovskojė Петровское Septinlöpen, nuo 1928 m. Siebenlinden Septynliepiai 54°47′10″ š. pl. 22°22′10″ r. ilg. / 54.78611°š. pl. 22.36944°r. ilg. / 54.78611; 22.36944 (Septynliepiai)
Podlesnojė Подлесное Dauden Daudai 54°48′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 54.80278°š. pl. 22.28611°r. ilg. / 54.80278; 22.28611 (Daudai)
Podlipkovas Подлипково Ederkehmen, nuo 1938 m. Edern Ederkaimis 54°44′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg. / 54.73611°š. pl. 22.25278°r. ilg. / 54.73611; 22.25278 (Ederkaimis)
Privolnojė Привольное Neu Wischteggen, nuo 1938 m. Henndorf Vištigai 54°51′10″ š. pl. 22°20′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.33611°r. ilg. / 54.85278; 22.33611 (Vištigai)
Romaškino Ромашкино Wallindszen, nuo 1938 m. Wallinden Valindžiai 54°44′10″ š. pl. 22°21′10″ r. ilg. / 54.73611°š. pl. 22.35278°r. ilg. / 54.73611; 22.35278 (Valindžiai)
Siniavinas Синявино Orupönen, nuo 1938 m. Grünrode Orupėnai 54°49′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg. / 54.81944°š. pl. 22.25278°r. ilg. / 54.81944; 22.25278 (Orupėnai)
Sumarokovas Сумароково Klein Jodupönen, nuo 1938 m. Kleinsorge Juodupėnai 54°52′10″ š. pl. 22°21′10″ r. ilg. / 54.86944°š. pl. 22.35278°r. ilg. / 54.86944; 22.35278 (Mažieji Juodupėnai)
Susaninas Сусанино Paulshof - 54°51′10″ š. pl. 22°22′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.36944°r. ilg. / 54.85278; 22.36944 (Paulshof)
Školnojė Школьное Mittenwalde - 54°51′10″ š. pl. 22°24′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.40278°r. ilg. / 54.85278; 22.40278 (Mittenwalde)
Uzlovojė Узловое Rautenberg Rautenberkis
Uzlovojė Узловое Groß Kamanten, nuo 1938 m. Samland Kamantai
Vasilkovas Васильково Abschruten, nuo 1938 m. Bitzingen Apšrutai 54°45′10″ š. pl. 22°16′10″ r. ilg. / 54.75278°š. pl. 22.26944°r. ilg. / 54.75278; 22.26944 (Apšrutai)
Vesnovas Весново Bruszen, nuo 1938 m. Kiesfelde Bružiai 54°44′10″ š. pl. 22°22′10″ r. ilg. / 54.73611°š. pl. 22.36944°r. ilg. / 54.73611; 22.36944 (Bružiai)
Vesnovas Весново Urblaugken, nuo 1938 m. Urlau Urblaukiai 54°46′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.76944°š. pl. 22.31944°r. ilg. / 54.76944; 22.31944 (Urblaukiai)
Vesnovas Весново Wassantkehmen, nuo 1938 m. Wildnisrode Vasantkiemis 54°45′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.75278°š. pl. 22.31944°r. ilg. / 54.75278; 22.31944 (Vasantkiemis)
Zaoziornojė Заозёрное Jänischken, nuo 1938 m. Hansruh Joniškės

Bažnyčia ir parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios pastatas 1992 m.
Bažnyčios griuvėsiai 2016 m.

1565 m. pastatyta medinė fachverkinė bažnyčia su bokštu. 1743 m. bažnyčia perstatyta iš plytų ir lauko akmenų; bokštas liko medinis. 1790 m. rekonstruota: padidintas plotas (38 m ilgio, 12,5 m pločio), pietinės sienos vidury pristatytas prieangis, sutvirtintas bokštas.[13] Bokšto smaigalį puošė vėtrungė su bažnyčios perstatymo iniciatoriaus Frydricho Didžiojo inicialais „FR” ir data „1742”. Bažnyčios šoninės sienos turėjo po 7 langus, galinėje sienoje abipus altoriaus buvo dar po langą. Interjeras su plokščiomis lubomis ir galerijomis abejuose šonuose; abi galerijas ramstė po 7 kolonas.[14] Turėjo vargonus (pagaminti XVIII a. pr. vargonų meistro Johano Džošua Mozengelio (Johann Josua Mosengel) ir du varpus.

Sovietmečiu paversta sandėliu, sunyko. XX a. pab. ar XXI a. pr. įgriuvo stogas, XXI a. pr. – frontoninė siena.

Kusų parapija įkurta XVI a., 1818 m. buvo viena iš septynių parapijų, sudariusių naujai įkurtą Pilkalnio apskritį. 1939 m. Kusų parapijai priklausė kaimai ir dvarai:

Pavadinimas lietuviškai Vokiškai Vokiškai nuo 1938 m.
Antmirėliai Antmirehlen Werben (nuo 1935 m.)
Bednoriai Bednohren Stahnsdorf
Belzai Belsen
Bludžiai Bludszen Vierhöfen
Bružai Bruszen Kiesfelde
Budžiūnai Budszuhnen Eschenhöhe
Būdupėnai Budupönen Buden
Daudai Dauden
Draugupėnai Draugupönen Deihornswalde
Dūdai Duden Dudenwalde
Eglininkai Eggleningken Kiefernberg
Eimeniškiai (Baltaduoniai) Eymenischken-Baltadonen Weizenfelde
Eimeniškiai (Vasokai) Eymenischken-Wassaken Stutbruch
Enskiškiai Henskischken Hensken
Geniškiai Jänischken Hansruh
Heinrichsfeldė Heinrichsfelde
Juodžiai Jodszen Ackermühle
Kalbasai Kalbassen Schwaighöfen
Kėkštai Kögsten Michelfelde
Kigiai Kiggen Steinershöfen
Kišai Kischenbannies Bühlerhof
Kusai Kussen
Laugaliai Laugallen Lorenzen
Mažieji Enskiškiai Kleinhensken
Meškupiai Meschkuppen Bärenhöfen
Minkštimai Mingstimmen Wiesenbrück
Minkštymėliai Mingstimmehlen Mingen
Račiai Radszen Radenau (nuo 1935 m.)
Septynliepiai Septinlöpen Siebenlinden (nuo 1928 m.)
Spuliai Spullen
Švarbaliai Schwarballen Grundweiler
Urblaukiai Urblaugken Urlau
Valindžiai Wallindszen Wallinden
Vasantkiemiai Wassantkehmen Wildnisrode

Valsčius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkalnio apskrities Kusų valsčius įkurtas 1874 m. iš 7 kaimo bendruomenių ir 2 dvaro apygardų. 1928 m. Kusų dvaro apygarda prijungta prie Kusų kaimo bendruomenės. 1928–1940 m. valsčių sudarė 7 kaimo bendruomenės (Bružų, Budžiūnų, Kusų, Račių, Urblaukių, Valindžių, Vasantkiemių) ir Kalbasų dvaro apygarda, kuri 1940 m. pertvarkyta į vietinės policijos apygardą (Ortspolizeibezirk).[15]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Kusai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-09-06.
  2. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 265, 288. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 80. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.3 (Kr – O), p. 50. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p. 429. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  6. P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 228, 229. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.)
  7. Amtsbezirk Kussen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-08-09.
  8. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  9. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
  10. Albertas Juška, Martynas PurvinasVesnovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 306 psl.
  11. Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
  12. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
  13. Kusų parapija, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-09-06.
  14. Erwin Spehr, Die Kirche von Kussen und ihr Verfall, iš „Schloßberger Heimatbrief”, 2007 m., p. 78. Nuoroda tikrinta 2020-09-06.
  15. Amtsbezirk Kussen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-12.