Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla
[[Vaizdas:|Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla herbas|center|150px]]
[[Vaizdas:|Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla|left|250px]]
Miestas (gyvenvietė): Tamošiai, Jurbarko raj.
Mokyklos direktorius(-ė): Gediminas Klangauskas
Mokinių skaičius: 763
Įkūrimo data:
Uždarymo data: {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 37

Jurbarko rajono Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Jurbarko raj., Tamošiuose, Mokyklos g. 2, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190919374. Steigėjas Jurbarko rajono savivaldybės taryba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1863 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą ir mokyklą vaikus mokė daraktoriai. Kaimą pasiekdavo knygnešių platinamos knygos. Vienas iš kaimo knygnešių buvo Mykolas Bačkus.

Švietimo reikalais Tamošių ir aplinkiniuose kaimuose pradėta rūpintis atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 19181920 m. įkurtos Želmenų, Gausantiškių, Šiaulių, Liucinavos pradinės mokyklos. 1920 m. rudenį Kazio Masaičio name Kelmickų kaime įkurta mokyklą. Namo savininkas sau pasiliko tik vieną kambarėlį, visą namą atidavė mokyklai. Žmonės, iš kurių šeimų ėjo daugiau vaikų, pradėjo įrengti mokyklą. Pirmasis mokytojas Vincas Kačiulis atvyko iš Užnemunės. Mokiniai už mokslą nemokėjo, tik reikėjo patiems pirktis mokymo priemones, sąsiuvinius, knygas. Mokytojui atlyginimą mokėjo valstybė. 1934 m. mokykla perkelta į Gausantiškių kaimą. Ją savo namuose įkūrė Pranas Masaitis. Išvykus mokytojai Julijai Radzevičiūtei, atvyko dirbti mokytojas Abraitis. Mokykloje buvo 4 skyriai. Baigdami mokyklą mokiniai laikydavo egzaminus. Apie 1939 m. mokykla vėl persikėlė į Kelmickų kaimą pas Kazį Masaitį. Mokoma aritmetikos, lietuvių kalbos, gamtos pažinimo, geografijos, darbų, tikybos.

1940 m. rusams okupavus Lietuvą, mokykla liko Kelmickų kaime. Rusų įsakymu buvo įvesti rusų kalbos kursai. Rusų kalbos mokė Jonas Masaitis, Kelmickų kaimo gyventojas, trejus metus tarnavęs caro kariuomenėje ir mokėjęs rusų kalbą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą, mokykla išliko pas Kazį Masaitį. Vokiečių kalbos mokyti nebuvo pradėta, vokiečiai mokyklai netrukdė.

Po karo išliko Gausantiškių pradinė mokykla Kelmickų kaime, bet netrukus ji buvo padalinta. Dalis mokinių liko Gausantiškių pradinėje mokykloje, kiti iškelti į Burbinės kaimą pas Jeronimą Mickūną. Burbinės pradinėje mokykloje dirbo mokytojas Visialga, vėliau Žvirblytė, Monika Matulytė. Gausantiškių pradinėje mokykloje dirbo mokytojas Zigmas Mačiulis, kuris pokario metais dalyvavo partizaniniame judėjime. 1949 m. nutarta atidaryti septynmetę mokyklą Minelgų kaime, tuometiniame Vilkijos rajone, mokykla įkurta 1950 m.

Vykdant švietimo reformą 1961 m. mokykla perorganizuota į aštuonmetę. Padaugėjo mokinių, Marcinkynėje jie netilpo, todėl įrengtos dvi klasės pas Zigmą Pečiulį, čia persikėlė pradinukai. 1964 m. Tamošių kaime pastatytas naujas mokyklos pastatas. Į jį buvo perkelta septynmetė mokykla iš Minelgų kaimo. Mokykla vadinosi Gausantiškių aštuonmetė mokykla. Naujoje mokykloje buvo daug geresnės mokymo sąlygos. Mokykloje dirbo mokytojai: Romas Zumeris, Vincas Rezgys, Irena Jankauskaitė, Jadvyga Rapolskienė, O. Gaidytė, Valerija Čepienė, T. Beliešytė, Ona Gvergždytė–Masaitienė.

1986 m. pradedamas šešiamečių mokymas, mokykla tampa devynmete. 1989 m. vasario 16 d. mokykla organizavo pirmąjį po karo Nepriklausomybės dienos minėjimą. 1993 m. mokyklai perduotas buvusio darželio patalpos, kur įsikūrė pradinės klasės, valgykla. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Stankaitytė sukūrė mokyklos vėliavą ir herbą.

1995 m. birželio 3 d. įkurtas mokyklos muziejus. Muziejuje sukaupta per 3125 eksponatų, iš jų popierinių pinigų–212, monetų–52, spaudos leidinių–412, knygų–250, buitinių prietaisų–2467, nuotraukų–97,mokyklinių vadovėlių–47.

Įamžinant šio krašto švietėjo Antano Valaičio atminimą, rajono tarybos sprendimu 2000 m. gegužės 17 d. mokyklai suteiktas jo vardas. Mokyklos 80–ies metų jubiliejui sukurtas himnas (žodžiai mokytojos Albinos Masaitienės, muzika mokytojo Rimanto Šveikio).

Mokykla likviduota 2016 m.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1949 m. Sofija Vilimavičiūtė

Vladas Totilas

Ona Marcinkevičienė

  • 1986 m. Gediminas Klangauskas, mokyklos auklėtinis

Mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. Kazys Inčiūra.

Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007–2008 m. mokyklą baigė 247 mokiniai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]