Antanas Valaitis (1906)
| Antanas Valaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. rugpjūčio 11 d. Skaistgiriai, Sintautų valsčius |
| Mirė | 1998 m. gruodžio 24 d. (92 metai) Minelgai, Jurbarko rajonas |
| Tėvas | Juozas Valaitis |
| Sutuoktinis (-ė) | Teodora Lekečinskaitė |
| Veikla | politinis veikėjas, pavasarininkų vadovas, mokytojas, rezistentas |
Antanas Valaitis (1906 m. rugpjūčio 11 d. Skaistgiriuose, Sintautų vlsč. – 1998 m. gruodžio 24 d. Minelguose, Jurbarko r.) – politinis veikėjas, pavasarininkų vadovas, mokytojas, rezistentas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Juozas Valaitis buvo vidutinis ūkininkas, Skaistgirių kaimo seniūnas.[1]
A. Valaitis mokėsi Zyplių ir Katilių pradinėse mokyklose, o 1918 m. įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, čia baigė 6 klases. Po to iki 1929 m. mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje, ją paliko dėl ligos. 1931–1935 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Teologijos–filosofijos fakultete (prancūzų ir lotynų kalbas, pedagogiką, psichologiją, logiką, lietuvių kalbą). Taip pat studijavo Prancūzijos Lilio katalikiškajame universitete, politinių ir socialinių mokslų fakultete.[1]
Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, ėjo Lietuvos pavasarininkų federacijos pirmininko pareigas, redagavo žurnalą „Pavasaris“.[2]
1951 m. rugsėjo 5 d. Antanas Valaitis buvo suimtas, 25 metus kalėjo Sibiro lageriuose. Nuo 1952 m. spalio kalėjo Kajarkane netoliese Norilsko; po trejų metų, 1955 m., perkeltas į Irkutsko srities lagerius, o 1960 m. – į Mordoviją. Kalėdamas dirbo prie geležinkelio tiesimo, akmens anglies ir nikelio kasyklose.[1]
Į Lietuvą grįžo 1976 m. Gyveno netoli Veliuonos esančiame Minelgų kaime, čia ir mirė.[1]
Jo vardu pavadinta Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Mokyklos varduvininkas ANTANAS VALAITIS – ypatingo likimo asmenybė // „Mūsų laikas”, 2013 m. lapkričio 29 d. Nr. 48 [1]
- ↑ Studentų byla, Diemedis leidykla, 1995, p. 80, ISBN 978-9986-23-007-6