Gatvės maistas
Gatvės maistas (angl. street food) – gatvėje tiekiamas paruoštas valgyti maistas ar gėrimas, pasižymintis savo įvairove, mažesnėmis kainomis, greitu pagaminimo būdu. Jį parduoda prekeiviai viešose vietose, pavyzdžiui, turguose, mugėse, miestų šventėse. Gatvės maistą prekiautojai siūlo išnešiodami, jį parduoda gatvės prekystaliuose, mobiliuose maisto produktų kioskuose, vežimėliuose, pritaikytuose furgonuose.
Vartojimo tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai kurie gatvės maisto produktai atstovauja regioninę virtuvę, tačiau daugelis jų išplito už savo kilmės regiono. Dauguma gatvės maisto produktų klasifikuojami kaip valgomi nenaudojant stalo įrankių ar greito maisto produktai, ir jie yra pigesni nei restoranų valgiai. Šio maisto tradicijos siejamos su šalies geografine padėtimi. Pagal JTO maisto ir žemės ūkio organizacijos 2007 m. tyrimą, 2,5 milijardo žmonių kasdien valgo gatvės maistą.[1] Šiandien žmonės vartoja gatvės maistą dėl įvairių priežasčių: dėl patogumo, kaip užkandžių maistą už priimtiną kainą, norėdami išbandyti etninę virtuvę.
Gatvės maisto tradicijos siekia Senovės Graikijos laikus, kur gatvėse buvo pardavinėjama kepta žuvis, tačiau Teofrastas gatvės maisto vartojimo papročius mažai vertino.[2] Pompėjos archeologinių kasinėjimų metu buvo atrasta daug gatvės maisto pardavėjų veiklos įrodymų.[3] Gatvės maistas buvo paplitęs tarp neturtingų senovės romiečių, kurių namuose nebuvo krosnių ar židinių. Čia paprasčiausi patiekalai buvo paukštienos sriuba su duona ir grūdų pasta. Senovės Kinijoje gatvės maistas paprastai buvo skirtas vargšams, tačiau turtingesni gyventojai siųsdavo tarnus į gatvę nupirkti maisto ir jį parneštą valgydavo savo namuose.[4]
Osmanų imperijos (dab. Turkijos) miestuose buvo kebabų ir plovo pardavėjų. Walter Thornbury, kuris lankėsi Stambule 1859 m., rašė apie turkų gatvės maistą kaip išskirtinai tvarkingą ir gerai paruoštą.[5].
Gausus gatvėje parduodamų patiekalų pasirinkimas buvo įprastas actekų miestuose prieš atsikeliant europiečiams. Tarp jų buvo atole (pagamintos iš kukurūzų miltų), keliolika tamali rūšių, kepami vabzdžiai. Kolonizacija Peru sukėlė tradicinių patiekalų išnykimą, o jų vietą gatvių prekystaliuose užėmė kepta jautiena.
Kolonijinėje Amerikoje miesto gatvėse buvo parduodami kukurūzai, austrės, saldumynai. 1707 m. pirmą kartą Niujorke buvo uždrausta pardavinėti paruoštą maistą.[6] Didžioji dalis gatvės maisto, parduodamo JAV XIX a., buvo pyragai ir saldūs užkandžiai, o jų pardavimu daugiausiai užsiėmė juodaodės moterys.
Gatvės maisto pasiūlymas XIX a. Londone apėmė keletą sriubų (žirnių sriubą, mėsišką troškinį), keptus žirnius, sraiges, jūros gėrybes ir ungurio patiekalus.
XIX a. viduryje Prancūzijos gatvių kioskuose atsirado bulvytės fri, kurios iki šiol yra vienas iš populiariausių maisto produktų, parduodamų gatvėje.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Maisto ruošimas gatvėje (Vietnamas) -
Saldumynų ruošimas Tiandzine (Kinija) -
Pavėsinė su pyragėliais (Lenkija) -
Giros pardavėja Ukrainoje -
Maisto vežimėlis Niujorke -
Maisto vežimėlis Meksikoje
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Spotlight: School Children, Street Food and Micronutrient Deficiencies in Tanzania“. 2007. Suarchyvuotas originalas 2015-04-09. Nuoroda tikrinta 2008-02-20.
- ↑ Artemis P. Simopoulos. Street Foods. Nuoroda tikrinta 2012-08-16.
- ↑ Food: The History of Taste. Nuoroda tikrinta 2012-08-16.
- ↑ B. W. Higman. How Food Made History. Nuoroda tikrinta 2012-08-16.
- ↑ Walter Thornbury, Turkish life and character, tom 2, Londyn 1860, s.74
- ↑ Denise Taylor et al., Street Foods in America - A True Melting Pot, [w:] Street Foods, 2000 s.26.