Gargždų piliakalnis

Koordinatės: 55°42′40.5″ š. pl. 21°24′58.3″ r. ilg. / 55.711250°š. pl. 21.416194°r. ilg. / 55.711250; 21.416194
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gargždų piliakalnis

Piliakalnis Gargždų fone
Gargždų piliakalnis
Gargždų piliakalnis
Koordinatės
55°42′40.5″ š. pl. 21°24′58.3″ r. ilg. / 55.711250°š. pl. 21.416194°r. ilg. / 55.711250; 21.416194
Vieta Klaipėdos rajonas
Seniūnija Gargždų seniūnija
Aukštis 20 m
Plotas 30 x 13, 70 x 30
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga -XIII a.
Žvalgytas 1963
Tirtas 1999-2000 m.
Registro Nr. A430K1P / 23779, 23780, 5197 / AR479

Gargždų piliakalnis arba Kalniškės piliakalnis,[1] Gargždės pilalė, Anielinas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A430K1P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR479) – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gargždų, Minijos kairiajame krante, prie buvusio Kalniškės Anielino dvaro. Pasiekiamas nuo kelių  228  DauparaiGargždaiVėžaičiai  ir  2205  MaciuičiaiPėžaičiai  kryžkelės, ties Gargždų akmeniu, pavažiavus į vakarus Gargždų kryptimi, iš kelio pasukus į šiaurę (yra įrengta automobilių sustojimo aikštelė).

Piliakalnis vasarą (fragmentas)
Nuoroda akmenyje

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Minijos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Piliakalnį iš šiaurės vakarų ir pietryčių juosia Minijos ir bevardžio upelio slėniai, iš rytų prieina aukštuma. Ją nuo piliakalnio skiria 3 grioviai ir 3 pylimai. Šlaitai nuo upių statūs, apie 20 m aukščio. Piliakalnis dirbtinai sutvirtintas. Jo rytinėje pusėje iškastas 19 m pločio (viršuje) ir 1,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio pylimas, už jo apie 5 m pločio griovys ir 2 m aukščio pylimas bei negilus griovys ir 3 m aukščio pylimas. Piliakalnio aikštelė, kurios bendras plotas apie 2500 m², trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, ji buvo padalyta pylimu (dabar beveik išskleistas) į dvi dalis, rytinė, žemesnioji dalis apie 30 x 13 m, vakarinė - 70 x 30 m dydžio. Aikštelėje ryškus kultūrinis sluoksnis.[2] Aikštelės rytiniame gale supilti 4 pylimai ir tarp jų iškasti 3 grioviai. Už 3 m aukščio, 25 m pločio pylimo iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Jo išorėje iškastas 5 m pločio, 1 m gylio antras griovys, už kurio kyla trečias 1 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Už jo iškastas 9 m pločio, 1 m gylio trečias griovys, už kurio supiltas ketvirtas 0,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas.

Piliakalnio šiaurinis ir pietinis šlaitai nuslinkę, šiaurės rytų šlaito apačia ties pylimais eroduoja. Apaugęs praretintais lapuočiais medžiais, aikštelė dirvonuoja, pietvakariniame šlaite įrengti laiptai.

Piliakalnio tvarkymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. mišku apaugęs piliakalnis buvo išvalytas, iškirsti medžiai, atverti išraiškingi piliakalnio bruožai, nors dalis gyventojų nepritarė tokiems kardinaliems išvaizdos pokyčiams.[3] Jis tapo labiau pritaikytas lankymui: įrengti takai, mediniai laiptai, tilteliai, apžvalgos aikštelė. Takai pravesti tiek šlaito apačioje, tiek ir jo viršutinėje terasoje, sutvirtinti eroduojantys šlaitai.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį aprašė Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 1999-2000 m. piliakalnis tirtas atliekant šlaitų tvirtinimo darbus, kad į piliakalnį laiptais galėtų užkopti lankytojai. Radiniai leidžia spėti, kad piliakalnyje gyventa dar prieš mūsų erą, seniausi radiniai priskiriami žalvario amžiui, taip pat rasta Romos monetų.

Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1998 m. Iki 95 cm storio I tūkstantmečio antrosios pusės – II tūkstantmečio pradžios kultūriniame sluoksnyje rasta lipdyta keramika, smiltainio verpstukas, akmeniniai trintuvai, vario lydinio grandinėlė, Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gargždai. Aplink piliakalnį esantį lauką žmonės vadina Raganine, pasakojama, kad čia buvusi senosios lietuvių tikybos alkvietė.

Aplinkiniai piliakalniai

Eketės piliakalnis 17 km
Purmalių piliakalnis 18 km
Antkalnio piliakalnis 7 km
Gerduvėnų piliakalnis 3,5 km
Gandingos piliakalnis 28 km
Žardės piliakalnis 15 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žvaginių piliakalnis 17 km
Laistų piliakalnis 14 km Skomantų piliakalnis 19 km
Mockaičių piliakalnis 18 km
Norgėlų piliakalnis 21 km
Veiviržėnų piliakalnis 17 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dėl piliakalnio pavadinimo – aistros 2017-03-16, mano-gargzdai.lt
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 60 (190)
  3. Išvalytas Gargždų piliakalnis: gyventojai rauda, specialistai vertina 2019-05-08, gargzdai.lt
  4. Gargždų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 427 psl.
  • Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, leidimo metai 2000 p. 127 - 131.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 133.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 59.
  • Pleškys A. Nuo Gargždų iki Lapių//Trimitas. 1927 Nr.11, p. 337-338, Nr.12, p. 369-370, Nr.13, p. 404-405, Nr.14, p. 432-434, Nr.15, p. 477-480 (p. 369-370 - II. Gargždų piliakalnis).
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
  • Tebelškis P. Piliakalnių tyrinėjimai Klaipėdos r. 1998 m. (Kalniškės (Gargždų, Anielino) piliakalnis su gyvenviete (A430KP): p. 127-128).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]