Skomantų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Skomantų piliakalnis
Skomantu piliakalnis.2007-08-19.jpg

Skomantų piliakalnis
Koordinatės
55°33′37.9″ š. pl. 21°31′09.6″ r. ilg. / 55.560528°š. pl. 21.519333°r. ilg. / 55.560528; 21.519333Koordinatės: 55°33′37.9″ š. pl. 21°31′09.6″ r. ilg. / 55.560528°š. pl. 21.519333°r. ilg. / 55.560528; 21.519333
Savivaldybė Klaipėdos rajonas
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Aukštis 20-­22 m
Plotas 80x57-40
Naudotas 1 tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1963
Tirtas 1903 m.
Registro Nr. A424KP / 23775, 23776, 5192 / AR474

Skomantų piliakalnis su gyvenviete, Ragokalnis, Papilys, Raguvos kalnas, Raguva (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A424KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR474) – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Skomantų kaimo vakaruose, Veiviržėnų seniūnija. Pasiekiamas nuo kelio GargždaiŠvėkšna ties jo nežymiu posūkiu miške į kairę važiuojant tiesiai – į dešinę­ pietvakarių kryptimi buvusiu ankstesniu keliu 450 m iki mašinų stovėjimo aikštelės, nuo jos eiti į kairę keliuku 100 m šiaurės rytų kryptimi.

Ant kalvos pastatyta skulptūra „Žemaitis“ (1969 m., liaudies meistras V. Majoras) ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos paminklas.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Veiviržo dešiniajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 80 m ilgio, 57 m pločio vakariniame bei 40 m ­rytiniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 60 m ilgio, 8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinėje pusėje iškastas 5 m pločio, 0,7 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 2 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 4 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už jo supiltas 2 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio yra antras 0,7 m gylio, 5 m pločio griovys. Aikštelės rytiniame krašte supiltas 38 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio viduryje perkastas pylimas, kurio išorinėje pusėje, šlaite, 6 m žemiau, iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-­22 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Piliakalnis apardytas arimų bei bulviarūsių. 1986 m. sustabdytas į šiaurę nuo piliakalnio esančios erozinės išgriuvos plėtimasis. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, ant vakarinio pylimo stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui pastatytas betoninis paminklas.

Į vakarus nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. 500 m į šiaurę nuo piliakalnio yra III a. – ­XIII a. senkapis, tyrinėtas 1909 m. [1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio pylimą XIX a. pabaigoje kasinėjo grafas Pliateris. Duomenų apie šiuos tyrinėjimus neliko. 1903 m. Liudvikas Kšivickis aikštelės pietvakarinėje dalyje šalia pylimo iškasė dvi duobes, aptiko daugiau kaip 60 cm storio kultūrinį sluoksnį. Pietvakarinėje dalyje arčiau pylimo rado akmenų grindinį, o po juo – kietą apdegusio molio sluoksnį ir giliau dar 0,6 m storio su anglimis ir apdegusio molio gabaliukais maišytos žemės sluoksnį. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus, Žemaičių muziejus Alka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Laistų piliakalnis 20 km
Dovilų piliakalnis 14 km
Gargždų piliakalnis 19 km
Maciuičių piliakalnis 14 km
Vyskupiškių piliakalnis 4 km
Mockaičių piliakalnis 1 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šiūparių piliakalnis 6 km
Lekių piliakalnis 5 km
Stankaičių piliakalnis 4 km
Sakutėlių piliakalnis 8 km
Uoksų piliakalnis 3 km
Jomantų piliakalnis 8 km
Pavilnučio piliakalnis 7 km
Gedikų piliakalnis 14 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 152-­153 (Nr. 673)
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
  • Valstybės archeologijos komisija. Dokumentai dėl Tauragės apskrities Švėkšnos valsčiaus archeologijos paminklų apsaugos 1913-1939. KPCA. F.1. Ap.1. B.8. L.232-240 (Skomantų piliakalnis).
  • Tarasenka P. kelionė po Žemaitiją (Tąsa.). 4. Skomantai-Akmeniškiai//Klaipėdos žinios. 1925 12 25. Nr.298 (574).
  • Skomontų k. piliakalnis, buv. Švėkšnos valsčius, Tauragės apskritis. Piliakalnio aprašymas ir brėžinys. MAB RS F.235. B.287.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka