Gabrielė Giunterytė-Puzinienė
| Gabrielė Giunterytė-Puzinienė | |
|---|---|
| |
| Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės piešinys. Gabrielė Giunterytė-Puzinienė | |
| Gimė | 1815 m. rugsėjo 24 d. Vilnius |
| Mirė | 1869 m. rugpjūčio 16 d. (53 metai) Ardilava, Ašmenos apskritis |
| Tėvas | Adomas Giunteris |
| Motina | Aleksandra Tyzenhauzaitė-Giunterienė |
| Veikla | lietuvių rašytoja, poetė, dramaturgė |
Gabrielė Giunterytė-Puzinienė, 1815 m. rugsėjo 24 d. Vilnius – 1869 m. rugpjūčio 16 d. Ardilava, Ašmenos apskritis) – vokiečių kilmės Lietuvos aristokratė, rašytoja, poetė, dramaturgė, rašiusi lenkų kalba.[1][2][3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gabrielė Giunterytė-Puzinienė gimė 1815 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje gafų Adomo Giunterio ir Aleksandros Tyzenhauzaitės-Giunterienės šeimoje. Be jos augo dvi seserys: tapytoja Idalija Giunterytė-Mostovska (1813 m.) ir filantropė Matilda Giunterytė - Bučinska (1811 m.).[4]
Mergaitė augo Pokrašavos dvare netoli Slucko. 1818 m. Giunteriai persikraustė į Dabraulianų dvarą netoli Smurgainių, kurį Adomas Giunteris pasistatė trijų aukštų, klasicizmo stiliumi. Žiemomis Giunteriai gyvendavo Vilniuje išsinuomotuose apartamentuose Olizaro, Miulerio, Pliaterių rūmuose, dalyvaudavo kultūriniuose renginiuose ir pokyliuose.[5]
Gabrielė Giunterytė debiutavo kaip poetė 1838 m. Bendradarbiavo su žurnalo „Kronika Rodzinna“ redakcija. 1846 m. ji bandė įsteigti savo laikraštį „Teki Litwinek“. 1851 m. liepos 15 d. Gabrielė Giunterytė susituokė su našliu Tadeušu Puzyna ir persikėlė į jo dvarą Ardilavoje. Ten sukūrė savotišką meno centrą. Gabrielės Giunterytės-Puzinienės salone buvo skaitomi įvairių autorių kūriniai, pasirodydavo mėgėjai. Pas Puzinus lankėsi poetas Vladislovas Sirokomlė, Antonis Kontskis, Juzefas Koženiovskis, Vladislavas Mickevičius, kompozitorius Stanislovas Moniuška ir smuikininkas Henrikas Veniavskis.[6]
Gabrielė Giunterytė-Puzinienė buvo dienoraščių, kuriuose kronikos tikslumu rašė apie gyvenamąją aplinką, apie Vilniaus ir Varšuvos inteligentiją, autorė. Jos dienoraščiai užpildyti anekdotais, taip pat kruopščiai aprašytais biografiniais ir autobiografiniais faktais. Gabrielės Giunterytės-Puzinienės dienoraščio rankraštis, iliustruotas daugybe piešinių ir fotografijų, buvo saugomas bibliotekoje, pavadintoje „Biblioteka Ordynacji Przezdzieckich”, tačiau buvo sunaikintas 1944 m. Varšuvos sukilimo metu.
Su vyru Gabrielė Giunterytė-Puzinienė vaikų nesusilaukė. Ji mirė 1869 m. rugpjūčio 16 d. Palaidota Ardilavos bažnyčioje, Puzinų šeimos kape.[6]
Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mano prisiminimai
- Vilniuje ir Lietuvos dvaruose: 1815-1843 metų dienoraštis (išleista po mirties, 1928 m.).[7]
- Dievo vardu, 1843 m.
- Prozoje ir poezijoje, 1856 m.
- Mažos, bet tikros istorijos, 1857 m.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aelita Ambrulevičiūtė, Nuo pirklių iki verslininkų, 2015-06-13. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.
- ↑ Liuda Matonienė, Lietuvos aristokratės dienoraštis – ir istorinių įvykių panorama, ir „širdies kataklizmos“, 15min.lt, 2018-03-14. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.
- ↑ Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
- ↑ Dr. Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. Vilniaus šviesuomenę, 2020. [1]
- ↑ Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2016. ISBN 978-609-466-292-8.
- ↑ 6,0 6,1 Rasa Baškienė. Prisiminimai apie Vilnių ir jo dvarus. Bernardinai.lt. [2]
- ↑ Lietuvos aristokratės dienoraštis – ir istorinių įvykių panorama, ir „širdies kataklizmos“. [3]