Dabraulianų dvaras
| Dabraulianų dvaras | |
|---|---|
 Giunterių valdytas Dabraulėnų dvaras (Kazimiero Bachmatavičiaus litografija, 1835 m.)
| |
| Vieta | Dabraulianai, Smurgainių rajonas, Baltarusija |
| Įkurtas | XVIII a. |
| Rūmų stilius | klasicistinio stiliaus |
| Bajorų giminės | Sanguškos, Giunteriai |
| Savininkas | dvaras neišlikęs |
Dabraulianų dvaras (bltr. Пала́ц у Дабраўля́нах) – Dabraulianuose XVIII a. Sanguškų giminės pastatyti rūmai, neišlikę iki šių dienų. Dvarą 1823–1830 m. perstatė ir išplėtė grafas Adomas Giunteris.
Dvaro vaizdas išsaugotas dailininko Kazimiero Bachmatavičiaus litografijoje, sukurtoje 1835 metais, taip pat 1917 m. vokiškame atviruke, kuriame pavaizduoti rūmai gaisro išvakarėse. Dabraulianų dvare buvo sukaupta nemaža Adomo Giunterio biblioteka.
Glausta dvaro istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1824 m. Adomas Giunteris ir jo žmona Aleksandra Konstancija Giunter iš Tyzenhauzų padėjo pirmąjį akmenį naujų rūmų Dabraulianuose statybai. Rūmus jie pastatė trijų aukštų, klasicistinio stiliaus. Giunterių pastangomis Dabraulianų dvaras tapo tikru vietos bajorų kultūros židiniu. XIX amžiaus pirmosios pusės Dabraulianų provincijos gyvenimas aprašytas Giunterių jauniausios dukters Gabrielės Giunterytės-Puzinos atsiminimų knygoje. 1831 m. sukilimo metu Adomas Giunteris tapo sukilėlių laikinosios Švenčionių apskrities vyriausybės nariu, dėl ko vėliau buvo teisiamas Rusijos imperijos karo teismo.[1][2]
1829–1839 m. Dabraulianų dvare gyveno ir kūrė dailininkas Kazimieras Bachmatavičius.[3]
1851 m. Adomas Giunteris padalijo savo turtą tarp trijų dukterų. Dabraulianų dvaras atiteko vyriausiajai dukteriai Matildai Giunterytei-Bučinskai.[2]
Nuo 1862 m. kovo mėn. iki 1864 m. vasario 22 d. Dabraulianų dvare pas Matildą Giunterytę-Bučinską nuo Rusijos imperijos valdžios slėpėsi 1863 m. sukilėlis rašytojas Vincentas Duninas-Marcinkevičius. Po to, kai dvaras buvo areštuotas, V.Duninas-Marcinkevičius buvo priverstas persikelti į netoliese esantį Svierių miestelį, kur gyveno šešis mėnesius iki savo arešto.[4]
I pasaulinio karo metu Dabraulianų rūmai buvo visiškai sunaikinti ir sudeginti. Iki šių dienų liko tik ūkiniai pastatai ir parkas.
Dabraulianų dvaras aprašytas Ignaco Chodzkos veikale „Prakeiktas“, parašytame remiantis vietos legenda.[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Драўніцкі Я. Антыцарскае паўстанне 1831 года на Віленшчыне// Нашы карані.Ілюстраваны часопіс краязнаўцаў Паазер’я. Паставы: Сумежжа. – №5, студзень-сакавік 2003г. – С.14.
- ↑ 2,0 2,1 Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2016. ISBN 978-609-466-292-8.
- ↑ Varšuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus klasicizmas. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, parodos katalogas. 2000. ISBN 9955-00-043-0.
- ↑ Памяць: Гісторыка-дакументальная хроніка Мядзельскага раёна. – Мн.,1998. – С. 110. – ISBN 985-11-0107-9.
- ↑ О писателе и мемуаристе Игнатии Ходько. Один из рода Ходзько, 2014. [1]