Ardilava
| Ardilava Гарадзілава | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Minsko sritis
|
| Rajonas | Maladečinos rajonas |
| Gyventojų | 473 |
 Vikiteka |
Ardilava |
| Kirčiavimas | Ardilavà[2] |
Ardilava (blrs. Гарадзілава, rus. Городилово) – kaimas Baltarusijoje, Minsko srityje, Maladečinos rajone, Ardilavos kaimiškojoje apylinkėje, 18 km į pietvakarius nuo Maladečinos, šalia Maladečinos–Lydos geležinkelio. 473 gyv. (2010 m.). Stovi cerkvė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1443 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, 1752 m. perstatyta. ~1866 m. bažnyčia iš katalikų atimta, perduota stačiatikiams.[3] 1923 m. pastatyta nauja, Šv. Onos bažnyčia,[4] uždaryta sovietų valdžios 1950 m.
1721 m. vietovė priklausė LDK didžiajam iždininkui Mykolui Kazimierui Kocielui, XIX a. – kunigaikščiui Tadui Puzinui. XIX a. antroje pusėje Ardilavos dvare gyveno kunigaikštienė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė, rašiusi lenkų kalba apysakas, dramas ir eilėraščius.[3] Pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos 1920 m. taikos sutartį Ardilava priskirta Lietuvai. 1920–1939 m. priklausė Lenkijai; iki 1927 m. buvo Valažino, 1927–1939 m. Maladečinos apskrityje. 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie Baltarusijos TSR. 1951 m. šalia Ardilavos įkurta Berezinskojės gyvenvietė, apylinkėse eksploatuotos durpės.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/minskaja.htm
- ↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
- ↑ 3,0 3,1 Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
- ↑ Schematyzm Archidiecezji Wileńskiej z 1938 roku, p. 40. Nuoroda tikrinta 2020-09-07.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ardilavos bažnyčios steigėjų raštas Vilniaus vyskupui Albertui Taborui Archyvuota kopija 2021-06-02 iš Wayback Machine projekto., Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas. Nuoroda tikrinta 2021-06-02.