Friulis
Friulis fr. Friûl, it. Friuli | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Italija | ||||||
Regionas | Friulis-Venecija Džulija | ||||||
Administracinis centras | Udinė | ||||||
Gyventojų | 1 000 000 | ||||||
Plotas | 8 240 km² | ||||||
Tankumas | 121 žm./km² |
Friulis (fr. Friûl, it. Friuli, slovėn. Furlanija) – istorinė sritis Šiaurės Italijoje, dabar įeina į Friulio-Venecijos Džulijos regiono sudėtį. Pasižymi savita kultūra. Gyventojai daugiausia slovėnai ir friulai, šnekantys friulų kalba, viena iš romanų kalbų. Pagrindinis miestas – Udinė, kiti istoriniai centrai – Goricija ir Pordenonė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai straipsniai – Friulio hercogystė ir Friulio marka.
Politinę tapatybę regionas įgavo valdant langobardams, jie čia įkūrė Friulio hercogystę su sostine Čividale del Friulyje (lot. Forum Julii), pagal šį miestą pavadinta sritis.
Karolis Didysis pavergtos hercogystės vietoje įkūrė buferinę Friulio marką, turinčią jo valdas ginti nuo Krainos slavų.[1] XI a. pabaigoje vokiečių valdžia susilpnėjo, nes didžioji Friulio dalis pakluso Akvilėjos patriarchui Popo (Volfgangui) Akvilėjiečiui.
Vėliau pamažu, įvairiais būdais (savanoriška sutartimi su bajorija ir miestais, užkariavimu ir kt.) Friulis perėjo Venecijos Respublikai. Įvairiomis taikiomis sutartimis eidamas iš rankų į rankas (1797 m. ėmė priklausyti Austrijai, 1805 m. – Italijai, 1809 m. – Ilyrijos provincijoms, 1814 m. – Austrijai), 1866 m. po Austrijos-Prūsijos karo galiausiai buvo įtrauktas Italijos sudėtin.
Iš Friulio kilęs senovinis šokis forlana.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Thomas Hodgkin, Italy and Her Invaders, vol. 5:160.