Pereiti prie turinio

Frank Herbert

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Frank Herbet
Frank Herbet
Gimė 1920 m. spalio 8 d.
Takoma, Vašingtonas, JAV
Mirė 1986 m. vasario 11 d. (65 metai)
Madisonas, Viskonsinas, JAV
Pilietybė JAV
Profesija Rašytojas
Kūrybos
laikotarpis
1945–1986
Žanrai Mokslinė fantastika
Literatūros
judėjimas
Naujoji banga
Žymiausi darbai Ciklas „Kopa“
Žymūs apdovanojimai Nebula (1965), Hugo (1966), Seuin (1974), Apollo (1978)
Padarė įtaką Robert Jordan, George Lucas

Frenkas Herbertas (angl. Frank Herbert, piln. Frank Patrick Herbert, Jr.; 1920 m. spalio 8 d. – 1986 m. vasario 11 d.) – amerikiečių fantastikos rašytojas, visų pirma žinomas kaip knygos „Kopa“ (angl. Dune) ir penkių jos tęsinių autorius.

Kopos ciklo“ veiksmas vyksta tolimoje ateityje ir tęsiasi kelis tūkstanmečius, knygoje gvildenamas žmogaus išlikimas evoliucijos eigoje, ekologijos problemos, religijos, politikos ir valdžios tarpusavio santykiai. „Kopa“ yra „visų laikų geriausiai parduodama mokslinės fantastikos knyga“, o ciklas laikomas fantastikos žanro klasika.[1][2]

Frenkas Herbertas gimė 1920 m. spalio 8 d. Takomoje, Vašingtono valstijoje (JAV) Frenko Patriko Herberto Vyresniojo (Frank Patrick Herbert Sr.) ir Eilin Makkarti Herbert (Eileen McCarthy Herbert) šeimoje. Vidurinę mokyklą baigė 1938]] m. ir 1939 m. pamelavęs apie savo amžių įsidarbino dienraštyje „Glendale Star“.

Antro pasaulinio karo metu šešis mėnesius tarnavo inžinieriniame jūrų batalione „Seabees“ kaip karo fotografas. 1941 m. vedė Florą Parkinson (Flora Parkinson), su kuria susilaukė dukters Penės (Penny; g. 1942 m. vasario 16 d.), tačiau 1945 m. išsiskyrė.

Po karo įstojo į Vašingtono universitetą, kur kūrybiško rašymo klasėje 1946 m. sutiko Beverli Aną Stiurt (Beverly Ann Stuart). Jie buvo vieninteliai studentai klasėje pardavę savo kūrybą spausdinimui – Herbertas buvo pardavęs du apsakymus bulvariniams žurnalams, pirmą 1945 m. žurnalui „Esquire“, o Stiurt buvo pardavusi apsakymą „Modern Romance“ žurnalui. Jie susituokė 1946 m. birželio 20 d. Sietle, Vašingtono valstijoje. Susilaukė dviejų sūnų – Brajano Patriko Herberto (Brian Patrick Herbert; g. 1947 m. birželio 29 d.), tapusio geriausiai perkamu rašytoju, ir Briuso Kalvino Herberto (Bruce Calvin Herbert; g. 1951 m. birželio 26 d.), gėjų teisių gynimo aktyvisto,[3] mirusio nuo AIDS 1993 m.

1947 m. Frenkas Herbertas pardavė savo pirmąjį fantastinį apsakymą „Starling Stories“ žurnalui.

F. Herbertas nebaigė universiteto, nes, pasak sūnaus Brajano, norėjo mokytis tik to, kas jį domino. Palikęs universitetą grįžo dirbti kaip žurnalistas į „Seatle Star“ ir „Oregon Statesman“ leidinius. Taip pat dešimtmetį buvo „San Francisco Examiner’s California Living“ žurnalo redaktorius ir rašytojas.

Pirmasis romanas „Drakonas jūroje“ (The Dragon in the Sea) buvo išspausdintas 1955 m., jame autorius tyrinėjo blaivų protą ir pamišimą XXI amžiaus povandeninio laivo aplinkoje. Knygoje numatė tarptautinių konfliktų kilimą dėl naftos išgavimo ir perdirbimo. Romaną palankiai įvertino kritikai, tačiau komercinės sėkmės jis nesusilaukė.

Oregono kopos, esančios netoli Florenso, Oregone, tapo įkvėpimo šaltiniu knygai „Kopa“
Arakis iš romano „Kopa“, gerbėjo piešinys

Rinkti medžiagą „Kopai“ F. Herbertas pradėjo 1959 m. Žmonai grįžus dirbti pilną darbo dieną, galėjo rašymui skirti daugiau laiko. Interviu duotam Viliui Makneilui (Willis E. McNeilly), teigė, kad „Kopos“ idėja kilo, kai jam reikėjo parašyti straipsnį žurnalui apie Oregono kopas, esančias netoli Florenso Oregono valstijoje. F. Herbertas taip susidomėjo jomis, kad surinko kur kas daugiau medžiagos, nei reikėjo vienam straipsniui. Straipsnis, pavadinimu „Jie sustabdė judantį smėlį“, taip ir nebuvo parašytas, tačiau inicijavo „Kopos“ istorijos atsiradimą.

Kopą“ F. Herbertas rašė šešerius metus, kur kas ilgiau, nei paprastai buvo rašomi mokslinės fantastikos kūriniai. Romanas dalimis buvo spausdinamas „Analog Science Fiction and Fact“ žurnale kaip du atskiri kūriniai („Kopos pasaulis“ ir „Kopos pranašas“) 1963 ir 1965 m. Vėliau, beveik dvidešimt knygų leidėjų atsisakė romaną publikuoti. 1965 m. abi dalis sujungus į vieną, „Kopą“ išleido nedidelė „Chilton“ kompanija Filadelfijoje. F. Herbertas gavo 7 500 JAV dol. avanso, o romanas susilaukė nepaprasto populiarumo. Jis laimėjo Nebula premiją už geriausią romaną 1965 m. ir pasidalino Hugo premiją 1966 m.

„Kopa“ nebuvo „akimirksnio“ bestseleris. Iki 1968 m. F. Herbertas iš jos jau buvo uždirbęs 20 000 JAV dol., tačiau to neužteko, kad visą laiką galėtų skirti rašymui. 19691972 m. dirbo laikraščio „Seattle Post-Intelligencer“ švietimo rašytoju, 1970–1972 m. buvo lektorius Vašingtono universitete. 1972 m. dirbo kaip ekologijos konsultantas Vietname ir Pakistane. 1973 m. buvo televizijos šou „The Tillers“ fotografijos direktorius.

1972 m. nutraukė savo, kaip žurnalisto, darbą ir atsidėjo tik rašymui. Septintas ir aštuntas dešimtmečiai F. Herbertui, kaip rašytojui, buvo komerciškai sėkmingi. Gyveno dvejose vietose – Havajuose ir Olimpiko iškyšulyje Vašingtono valstijoje. Namai iškyšulyje buvo skirti „ekologinės demonstracijos projektui“.[4] Tuo laikotarpiu parašė nemažai knygų ir iškėlė įvairių ekologinių ir psichologinių idėjų. Tęsė „Kopos“ seriją, parašė tris tęsinius – „Kopos mesijas“ (Dune Messiah), „Kopos vaikai“ (Children of Dune) ir „Kopos Imperatorius Dievas“ (God Emperor of Dune). Taip pat parašė „Dosadi eksperimentą“ (The Dosadi Experiment), „Dievų kūrėjai“ (The Godmakers), „Baltasis maras“ (The White Plague) bei tris „Tikslas: tuštuma“ (Destination: Void) tęsinius kartu su Bilu Ransomu (Bill Ransom): „Jėzaus incidentas“ (The Jesus Incident), „Lazaro efektas“ (The Lazarus Effect) ir „Įkalnės faktorius“ (The Ascension Factor).

1974 m. Herberto žmona Beverli susirgo vėžiu ir jai buvo atlikta operacija. Ji išgyveno dar dešimt metų, tačiau sveikata po to stipriai pašlijo.[5] Beverli Herbert mirė 1984 m. vasario 7 d., tais pačiais metais, kai buvo išleistas romanas „Kopos eretikai“ (Heretics of Dune). 1985 m. išleistoje „Kapitula: Kopa“ (Chapterhouse: Dune) baigiamajame žodyje parašė jausmingą panegiriką savo žmonai, su kuria gyveno 38 metus.

1984 m. buvo labai neramūs F. Herberto gyvenime. Tais metais, kai mirė žmona, Herberrto karjera tiesiog šoktelėjo į viršų, kai Deividas Linčas pastatė pilnametražį filmą „Kopa“. Nepaisant didelių lūkesčių, nemažo biudžeto ir A-klasės žvaigždių, filmas JAV susilaukė menko dėmesio. Tačiau, priešingai nei JAV, Europoje ir Japonijoje susilaukė puikių kritikų atsiliepimų ir buvo komerciškai sėkmingas.

Po Beverli mirties, F. Herbertas 1985 m. vedė Teresą Šakleford (Theresa Shackleford). Frenkas Herbertas mirė 1986 m. vasario 11 d. nuo plaučių arterijos tromboembolijos, kai gijo po kasos vėžio operacijos. Rašytojui buvo 65 metai.

Lietuviškas leidimas – „Eridanas“, Kaunas, 2002, 1-a knyga.
Lietuviškas leidimas – „Eridanas“, Kaunas, 2002, 2-a knyga.

Grožinė literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Kopa (Dune, 1965)
  2. Dune Messiah (1976)
  3. Children of Dune (1977)
  4. God Emperor of Dune (1981)
  5. Heretics of Dune (1984)
  6. Chapterhouse Dune (1985)

Garbinimo ciklas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Destination: Void (1966)
  2. The Jesus Incident (su Bill Ransom) (1979)
  3. The Lazarus Effect (su Bill Ransom) (1983)
  4. The Ascension Factor (su Bill Ransom) (1988)

Bendro veiksmo vietos romanai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Whipping Star (1970)
  2. The Dosadi Experiment (1977)
  • The Dragon in the Sea (1956)
  • The Green Brain (1966)
  • The Eyes of Heisenberg (1966)
  • The Heaven Makers (1968)
  • The Santaroga Barrier (1968)
  • Soul Catcher (1972)
  • The Godmakers (1972)
  • Hellstrom’s Hive (1973)
  • Direct Descent (1982)
  • Man of Two Worlds (su Brian Herbert) (1986)

Apsakymų rinkiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • The Worlds of Frank Herbert (1970)
  • The Book of Frank Herbert (1973)
  • The Best of Frank Herbert]] (1975)
  • The Priests of Psi (1980)
  • Eye (1985)
  • Survival of the Cunning (1945)
  • Yellow Fire (1947)
  • Looking for Something? (1952)
  • Operation Syndrome (1955)
  • The Gone Dogs (1954)
  • Packrat Planet (1954)
  • Rat Race (1955)
  • Occupation Force (1955)
  • The Nothing (1956)
  • Cease Fire (1956)
  • Old Rambling House (1958)
  • You Take the High Road (1958)
  • A Matter of Traces (1958)
  • Missing Link (1959)
  • Operation Haystack (1959)
  • The Priests of Psi (1960)
  • Egg and Ashes (1960)
  • A-W-F Unlimited (1961)
  • Try to Remember (1961)
  • Mating Call (1961)
  • Mindfield (1962)
  • The Mary Celeste Move (1964)
  • The Tactful Saboteur (1964)
  • Greenslaves (1965)
  • Committee of the Whole (1965)
  • The GM Effect (1965)
  • Do I Wake or Dream? (1965)
  • The Primitives (1966)
  • Escape Felicity (1966)
  • By the Book (1966)
  • The Featherbedders (1967)
  • The Mind Bomb (1969)
  • Seed Stock (1970)
  • Murder Will In (1970)
  • Project 40 (1970)
  • Encounter in a Lonely Place (1973)
  • Gambling Device (1973)
  • Passage for Piano (1973)
  • The Death of a City (1973)
  • Come to the Party (su F. M. Busby) (1978)
  • Songs of a Sentient Flute (1979)
  • Frogs and Scientists (1979)
  • Feathered Pigs (1979)
  • The Road to Dune (1985)

Negrožinė literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • New World or No World (redaktorius) (1970)
  • Threshold: The Blue Angels Experience (1973)
  • Without Me, You’re Nothing (su Max Barnard) (1981)
  • Carthage: Reflections of a Martian (1971)
  1. „SCI FI Channel Auction to Benefit Reading Is Fundamental“. Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2006-07-13. „Since its debut in 1965, Frank Herbert's Dune has sold over 12 million copies worldwide, making it the best-selling science fiction novel of all time … Frank Herbert's Dune saga is one of the greatest 20th Century contributions to literature.“
  2. Touponce, William F. (1988), Frank Herbert, Boston, Massachusetts: Twayne Publishers imprint, G. K. Hall & Co, pg. 119, ISBN 0-8057-7514-5. Locus ran a poll of readers on 15 April 1975 in which Dune "was voted the all-time best science-fiction novel… It has sold over ten million copies in numerous editions. "
  3. „Marin County – Newspaper Obituaries of AIDS Victims“. MARIN INDEPENDENT JOURNAL. Suarchyvuotas originalas 2016-08-27. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
  4. Touponce, William F. (1988), written at Boston, Massachusetts, Frank Herbert, Twayne Publishers imprint, G. K. Hall & Co, ISBN 0-8057-7514-5; PS3558.E63Z89 – Chronology
  5. Herbert, Frank P. (1987). Chapterhouse: Dune. New York City: The Berkley Publishing Group, Ace Books. pp. 59, 436. ISBN 0-441-10267-0 – via Internet Archive.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.