François Fénelon
| Fransua Fenelonas François Fénelon | |
|---|---|
| |
| Žozefo Vivjeno portretas, XVIII a. | |
| Gimė | 1651 m. rugpjūčio 6 d. Fenelono pilis, Dordonė, Prancūzija |
| Mirė | 1715 m. sausio 7 d. (63 metai) Kambrė, Prancūzija |
| Religija | Katalikas |
| Kambrė arkivyskupas | |
| Ėjo pareigas | 1695 m. gegužės 30 d. – 1715 m. sausio 7 d. |
| Veikla | Rašytojas, teologas, mokytojas |
| Alma mater | Plesi kolegija |
Fransua de Salinjakas de La Motas-Fenelonas (pranc. François de Salignac de La Mothe-Fénelon, 1651 m. rugpjūčio 6 d. – 1715 m. sausio 7 d.), arba tiesiog Fransua Fenelonas – prancūzų arkivyskupas, teologas, poetas ir rašytojas, klasicistas, prancūzų filosofinio auklėjamojo romano pradininkas, Mažojo Dofino mokytojas, geriausiai žinomas dėl savo romano „Telemacho, Uliso sūnaus, nuotykiai“ (pranc. Les Aventures de Télémaque, fils d'Ulysse), išleisto 1699 m.[1][2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fransua Fenelonas gimė 1651 m. rugpjūčio 6 d., Fenelono pilyje.[1] Apie 1672 m. pradėjo studijuoti Sen Siulpiso seminarijoje. 1676 m. šventintas į kunigus, jis buvo paskirtas Naujųjų katalikių (pranc. Nouvelles Catholiques) kolegijos vadovu. Fenelonas nepalaikė hugenotų persekiojimo, pradėto Liudvikui XIV 1685 m. spalio 18 d. panaikinus Nanto ediktą, kuris hugenotams užtikrino tikėjimo laisvę. Nors nepalaikė protestantizmo pažiūrų, Fenelonas smerkė priverstinius protestantų atvertimus ir nepakantumą Katalikų bažnyčioje. 1689 m., su Žako Beninio Bosiuė palaikymu buvo paskirtas Burgundijos kunigaikščio Liudviko mokytoju, 1699 m. jam ugdyti parašė auklėjamąjį romaną „Telemacho, Uliso sūnaus, nuotykiai“, alegorijomis kritikavusį Liudviko XIV valdymą. Fransua Fenelonas 1693 m. buvo išrinktas į Prancūzų akademiją, o 1695 m. paskirtas Kambrė arkivyskupu. Po nesutarimų su Bosiuė, autoriaus „Šventųjų vidinio gyvenimo maksimų išaiškinimas“ (pranc. Explication des maximes des saints sur la vie intérieure) buvo pasmerktas popiežiaus ir jis buvo ištremtas į savo vyskupiją. Fransua de Salinjakas de La Motas-Fenelonas mirė 1715 m. sausio 7 d., Kambrė.[3][1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Čepinskienė, Galina. „Fénelon“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-28.
- ↑ „Les Aventures de Télémaque“. Gallica. Nuoroda tikrinta 2022-09-28.
- ↑ „François de Salignac de La Mothe-Fénelon“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-09-28.