Vyskupija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vyskupija (nuo gr. διοίκησις vert. administracija) yra Romos katalikų bažnyčių administracinis teritorinis vienetas, valdomas vyskupo. Vyskupijos valdytojas vyskupas ordinaras reziduoja prie katedros bažnyčios.
Vyskupija susideda iš dekanatų ir parapijų. Vyskupija įeina į bažnytinę provinciją, valdomą arkivyskupo.
Lietuvos vyskupijos[taisyti | redaguoti kodą]
Lietuvos bažnytinę provinciją sudaro dvi metropolijos arkivyskupijos ir penkios vyskupijos :
- Vilniaus arkivyskupija suskirstyta į Ignalinos, Maišiagalos, Nemenčinės, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus dekanatus. 1991 m. Apaštalų Sostui Lietuvoje įsteigus Vilniaus metropoliją, jai priskirtos Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos.
- Kaišiadorių vyskupija suskirstyta į Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų, Stakliškių ir Širvintų dekanatus.
- Panevėžio vyskupija suskirstyta į Anykščių, Biržų, Panevėžio-Krekenavos, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų dekanatus.
- Kauno arkivyskupija suskirstyta į Jonavos, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės dekanatus. 1991 m. Apaštalų Sostui Lietuvoje įsteigus Kauno metropoliją, jai priskirtos Telšių ir Vilkaviškio, o nuo 1997 m. ir Šiaulių vyskupijos.
- Šiaulių vyskupija suskirstyta į Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių dekanatus.
- Telšių vyskupija suskirstyta į Akmenės, Klaipėdos, Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių dekanatus.
- Vilkaviškio vyskupija suskirstyta į Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio dekanatus.
