Vyskupija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vyskupija (nuo gr. διοίκησις vert. administracija) yra Romos katalikų bažnyčių administracinis teritorinis vienetas, valdomas vyskupo. Vyskupijos valdytojas vyskupas ordinaras reziduoja prie katedros bažnyčios.
Vyskupija susideda iš dekanatų ir parapijų. Vyskupija įeina į bažnytinę provinciją, valdomą arkivyskupo.
Lietuvos vyskupijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje yra dvi - Vilniaus ir Kauno bažnytinės provincijos ir penkios vyskupijos :
- Vilniaus arkivyskupija suskirstyta į Ignalinos, Kalvarijų, Naujosios Vilnios, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus I ir Vilniaus II dekanatus. 1991 m. Apaštalų Sostui Lietuvoje įsteigus Vilniaus metropoliją, jai priskirtos Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos.
- Kaišiadorių vyskupija suskirstyta į Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų dekanatus.
- Panevėžio vyskupija suskirstyta į Anykščių, Biržų, Panevėžio-Krekenavos, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų dekanatus.
- Kauno arkivyskupija suskirstyta į Jonavos, Jurbarko, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės dekanatus. 1991 m. Apaštalų Sostui Lietuvoje įsteigus Kauno metropoliją, jai priskirtos Telšių ir Vilkaviškio, o nuo 1997 m. ir Šiaulių vyskupijos.
- Šiaulių vyskupija suskirstyta į Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių dekanatus.
- Telšių vyskupija suskirstyta į Akmenės, Gargždų, Klaipėdos, Mažeikių, Palangos, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Žemaičių Kalvarijos dekanatus.
- Vilkaviškio vyskupija suskirstyta į Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio dekanatus.
