Senasis Paryžiaus universitetas
Kitos reikšmės – Paryžiaus universitetas (reikšmės).
| Paryžiaus universitetas | |
 Paryžiaus universiteto herbas | |
| lot. Universitas magistrorum et scholarium Parisiensis | |
| Šūkis | Hic et ubique terrarum „Čia ir visur Žemėje“ |
|---|---|
| Veikė | 1200–1793 m. |
| Vieta | Paryžius, Prancūzijos karalystė |
Paryžiaus universitetas (pranc. Université de Paris) – XII a. pabaigoje Paryžiuje įkurta aukštoji mokykla (universitetas), veikusi iki 1793 m., tapusi pavyzdžiu vėlesniems Europos universitetams. Lotynų kvartale įsikūręs universitetas dažnai vadinamas Sorbona (pranc. La Sorbonne).
Dažniausiai manoma, kad universitetas susidarė susijungus trims mokykloms, priklaususioms Paryžiaus Dievo Motinos katedrai, Paryžiaus šv. Ženevjevos abatijai bei Paryžiaus šv. Viktoro abatijai, pasak kitos versijos, universitetas kilęs tik iš katedrai priklaususios mokyklos.[1]
1200 m. Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas suteikė universitetui privilegiją, pagal kurią dėstytojai ir studentai galėjo būti teisiami tik bažnytinių teismų.[1]
Universitetui ir jo menų fakultetui vadovavo rektorius.[1] Rektoriaus kadencija iš pradžių buvo keturios ar šešios savaitės, vėliau Simonas de Brionas, popiežiaus legatas Prancūzijai, pailgino ją iki trijų mėnesių, po trejų metų ji buvo dar pailginta iki vienerių, dvejų ar trejų metų.
Rektorių rinko keturių nacijų, į kurias buvo padalintas menų fakultetas, prokuratoriai.[1] Iš pradžių buvo Prancūzijos, Anglijos, Normandijos, Pikardijos nacijos, po Šimtamečio karo Anglija buvo pakeista į Vokietiją.[1]
Teologijos, kanonų teisės („dekreto“ (pranc. Faculté de décret), nuo veikalo „Nesuderinamų kanonų harmonija“ alternatyvaus pavadinimo „Graciano dekretas“) bei medicinos fakultetai buvo laikomi aukštesniaisiais fakultetais.[1] Jų vadovai buvo dekanai; toks pavadinimas pradėtas naudoti tryliktojo amžiaus antroje pusėje.[1] Susiklostė, kad aukštesnieji fakultetai teikdavo daktaro laipsnį, o menų fakultetas – bakalauro.[1] Vėliau atsirado licenciato laipsnis.[1] 1679 m. Liudvikas XIV leido Paryžiaus universiteto Kanonų teisės fakultete dėstyti civilinę teisę, dėl ko susiformavo teisės fakultetas.[1]
Dvyliktame amžiuje atsirado kolegijos – studentų bendrabučiai.[1] Kolegijos buvo specializuotos, skirtos kurio nors fakulteto ar nacijos studentams.[1]
1793 m. rugsėjo 15 d., per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją, Nacionalinis Konventas nutarė Paryžiaus universitetą panaikinti.[1] Po revoliucijos vietoje uždarytų universitetų įkurtas Prancūzijos universitetas.[1]
