Mažasis pingvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Eudyptula minor)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Eudyptula minor
Mažasis pingvinas (Eudyptula minor)
Mažasis pingvinas
(Eudyptula minor)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscidae)
Gentis: Mažieji pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Eudyptula)
Rūšis: Mažasis pingvinas
(Wikispecies-logo.svg Eudyptula minor)
Binomas
Eudyptula minor
Forster, 1781

Mažasis pingvinas (lot. Eudyptula minor, angl. Little Penguin, vok. Zwergpinguin) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Australijoje dar yra vadinamas pasakų pingvinu, o Naujoje Zelandijoje – mėlynuoju pingvinu.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę Naujosios Zelandijos pakrantėse, Čatamo salose, Kenterberyje, Kuko sąsiauryje, pietų Australijos pakrantėse. Populiacijoje yra 350–600,000 individų.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai mažiausia pingvinų rūšis: kūno ilgis apie 30 – 33 cm., o sveria 1 – 1,5 kg. Plunksnos trumpos ir tankios. Viršugalvis, kaklas, nugara ir išorinė sparnų pusė yra tamsiai mėlynos spalvos. Gerklė, pilvas ir vidinė sparnų pusė – balti.Rainelė šviesiai sidabriška arba melsvai pilka arba šviesiai ruda [1].Snapas tamsiai pilkas ar juodas. Saugusių patinų snapas 35,7 mm ilgio, patelių – 34,5 mm. Patelių snapai yra plonesni. Jauniklių snapai trumpesni už suaugusių. Saugusių patinų snapas 35,7 mm ilgio, patelių – 34,5 mm. Patelių snapai yra plonesni. Jauniklių snapai trumpesni už suaugusių. Sparnai 11,75 cm ilgio. Pėdos rožinės, o padai juodi.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenimo trukmės vidurkis laisvėje apie 6,5 metus, o nelaisvėje iki 25 metų. Lytiškai patinai subręsta 3 metų, o patelės dviejų. Aktyvūs dieną, triukšmingi.

Didžiausią gyvenimo dalį praleidžia jūrose, todėl yra puikiai prisitaikę išgyventi vandenyje. Kad plunksnos neperšlaptų, jas ištepa riebalais, esančiais pasturgalinėje liaukoje. Pūkuose susidarę oro tarpai kūną saugo nuo šalčio.

Ieškodami maisto per dieną nuplaukia 15 – 50 kilometrų. Maisto ieško 10 – 30 m gylyje. Po vandeniu išbūna 1 min. Plaukia 2 – 6,4 km/h greičiu[2]. Maitinasi jūroje pavieniui arba mažomis grupelėmis, sutemus grįžta į krantą. Minta tik jūros gyvūnais: žuvimis, kriliumi ir smulkiais kalmarais. Sausumoje būna tik veisimosi ir šerimosi metu.

Birželio – rugpjūčio mėnesiais į veisimosi vietas pirmieji grįžta patinai ir pradeda taisyti senus arba krauti naujus lizdus. Lizdavietės yra 2 metrų atstumu viena nuo kitos. Lizdus krauna 60 – 80 cenimetrų ilgio urvuose ar plyšiuose [3] . Dėtyje du, balti, beveik vienodo dydžio kiaušiniai. Gali būti dvi vados per sezoną. Perėjimas trunka 36 dienas. Peri abu tėvai, pasikeisdami kas 1 – 2 paras. Tėvai jauniklius maitina atrydami žuvis ar kalmarus. 5 savaičių jaunikliai tėvų laukia išlindę iš urvų. 7 – 11 savaičių jaunikliai maitinasi patys.

Išplaukus jaunikliams į jūrą suaugę pingvinai pradeda šertis. Šeriasi 17 dienų. Šėrimosi metu nesimaitina.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mažasis pingvinas“. Skaitmeninė Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija. anglų k. 
  2. „Apie mažuosius pingvinus“. Filipo salos pingvinų fondas. anglų k. 
  3. „Mažasis pingvinas“. Tasmanijos parkų ir laukinės gamtos tarnyba. anglų k. 


Commons-logo.svg

Vikiteka