Erasmus premija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Erasmus premijos emblema

Erasmus premija – kasmetinis apdovanojimas, nuo 1958 m. skiriamas asmenims ar organizacijoms, padariusioms didelę įtaką kultūros, visuomenės ir sociologijos srityse Europoje ir pasaulyje.[1] Šis apdovanojimas yra vienas svarbiausių visoje Europoje.[reikalingas šaltinis][2] Apdovanojimas vadinamas olandų dvasininko ir humanisto Erazmo Roterdamiečio vardu. Erasmus premiją skiria Nyderlanduose įsikūręs Erasmus premijos fondas (ol. Stichting Praemium Erasmianum).

Šios premijos laureatai gauna 150 000 eurų ir 1995 m. Bruno Ninaber van Eyben sukurtą simbolį. Apdovanojimų ceremonija vyksta Amsterdamo karališkuosiuose rūmuose.

Erasmus premijos laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Metai Laureatas Pastabos
Flag of Austria.svg 1958 Austrijos žmonės Už kultūros paveldą. Lėšos skirtos austrams, besimokantiems Europos universitetuose, užsienio studentams Austrijoje, tyrimams Efese.
Robert Schuman-1929.jpg 1959 Robert Schuman
Karl Jaspers 1946.jpg 1959 Karl Jaspers
Chagall France 1921.jpg 1960 Marc Chagall
Oskar Kokoschka (1963) by Erling Mandelmann.jpg 1960 Oskar Kokoschka
Romano Guardini um 1920.JPG 1962 Romano Guardini
Martin Buber portrait.jpg 1963 Martin Buber
Logo de l'Union Académique Internationale.jpg 1964 Union Académique Internationale
Charlie Chaplin krijgt in het Congresgebouw de Erasmusprijs uitgereikt. Van link, Bestanddeelnr 019-0619.jpgIngmar Bergman Smultronstallet.jpg 1965 Charlie Chaplin, Ingmar Bergman
Herbert Read (1966).jpg Erasmusprijs 1966, uitreiking in Ridderzaal te Den Haag prins reikt prijs uit aa, Bestanddeelnr 919-2923.jpg 1966 Herbert Read, René Huyghe
Jan Tinbergen 1982.jpg 1967 Jan Tinbergen
Henry Moore in workshop Allan Warren.jpg 1968 Henry Moore
Prijswinnaars Carl von Weizsäcker en Gabriël Marcel, Bestanddeelnr 922-9099.jpg 1969 Gabriel Marcel, Carl Friedrich von Weizsäcker
Hans Scharoun.jpg 1970 Hans Scharoun
1971 Olivier Messiaen
JPiaget-PBovet-1925 - cropped.jpg 1972 Jean Piaget
Levi-strauss 260.jpg 1973 Claude Lévi-Strauss
Prins Bernhard reikt Erasmusprijs uit aan Ninette de Valois in aanwezigheid van koningin Juliana en prinses Beatrix, Bestanddeelnr 927-2719.jpg Prins Bernhard reikt Erasmusprijs uit aan Ninette de Valois in aanwezigheid van , Bestanddeelnr 927-2720.jpg 1974 Ninette de Valois, Maurice Béjart
Ernst Gombrich (1975).jpg Sandberg1962.jpg 1975 Ernst Gombrich, Willem Sandberg
ReneDavid1976ErasmusPrize.jpg 1976 Amnesty International, René David
Kaegi1977.jpgBundesarchiv B 145 Bild-F001192-0003, Bonn, Besuch Jean Monnet, Konrad Adenauer.jpg 1977 Werner Kaegi, Jean Monnet
ErasmusPrize1978.jpg 1978 Lėlių teatrui „puppetry“:
Marion Dönhoff, Prins Bernhard en Fred Luchsinger (1979).jpg 1979 Die Zeit, Neue Zürcher Zeitung
Nikolaus Harnoncourt (1980).jpg Gustav Leonhardt.jpg 1980 Nikolaus Harnoncourt, Gustav Leonhardt
Jean Prouvé (1981).jpg 1981 Jean Prouvé
Edward Schillebeeckx.jpg 1982 Edward Schillebeeckx
Raymond Aron (1966).jpg BernhardYourcenarKolakowskiBerlin1983.jpg 1983 Raymond Aron, Isaiah Berlin, Leszek Kołakowski, Marguerite Yourcenar
Massimo Pallottino.jpg 1984 Massimo Pallottino
Paul Delouvrier en Prins Bernhard (1985).jpg 1985 Paul Delouvrier
Vaclav Havel cropped.jpg 1986 Václav Havel
Alexander King (1987).jpg 1987 Alexander King
1988 Ledoux portret bureau.jpg 1988 Jacques Ledoux
1989 International Commission of Jurists uitreiking 4.jpg 1989 Tarptautinė teisininkų komisija
1990 Clark laudatio.jpg 1990 Sir Grahame Clark
Bernard Haitink 1984b.jpg 1991 Bernard Haitink
Spain Andalusia Seville BW 2015-10-23 14-27-54.jpg 1992 Archivo General de Indias
Simon Wiesenthal (1982).jpg 1992 Simon Wiesenthal
Dmitry Medvedev 4 November 2008-8.jpg 1993 Peter Stein
Dieter Frowein Lyasso&Sigmar Polke.jpeg 1994 Sigmar Polke
Renzo Piano cropped.jpg 1995 Renzo Piano
William H. McNeill.jpg 1996 William Hardy McNeill
Bundesarchiv B 145 Bild-F078267-0023, Bonn, Ministerpräsidenten mit EU-Kommissar Delors-CROPPED.jpg 1997 Jacques Delors
Mauricio Kagel (1985).jpg PeterSellarsOjai.jpg 1998 Mauricio Kagel, Peter Sellars
Mary Robinson-Obama31.04secs.png 1999 Mary Robinson
Hans van Manen (1986).jpg 2000 Hans van Manen
Claudio Magris.JPG Adam Michnik (2012).jpg 2001 Claudio Magris, Adam Michnik
2002 Echtpaar Becher prijsuitreiking 5.jpg 2002 Bernd ir Hilla Becher
2003 Davidson prijsuitreiking 1.tif 2003 Alan Davidson
2004 Al Azm Mernissi Soroush uitreiking handdruk.tif 2004 Abdolkarim Soroush, Sadik Al-Azm ir Fatema Mernissi
Simon Schaffer 2015.JPG Steven Shapin, HSS 2008.jpg 2005 Simon Schaffer ir Steven Shapin
2006 Bernard prijsuitreiking 10.jpg 2006 Pierre Bernard
Peter Forgacs.JPG 2007 Péter Forgács
Ian buruma 2006.jpg 2008 Ian Buruma
Antonio Cassese (born 1937) - Flickr image 3943365916 by Margaret Zimmerman.jpg Benjamin Ferencz - Chief Prosecutor in 1947 Einsatzgruppen Trial - In Courtroom 600 Where Nuremberg Trials Were Held - Palace of Justice - Nuremberg-Nurnberg - Germany - 02.jpg 2009 Antonio Cassese, Benjamin Ferencz
2010 José Antonio Abreu
2011 Busquets prijsuitreiking 7.JPG 2011 Joan Busquets
Daniel Dennett in Venice 2006.png 2012 Daniel Dennett
JuergenHabermas.jpg 2013 Jürgen Habermas
Kunst in Zeiten des Umbruchs - Belgian curator Frie Leysen (7347702878).jpg 2014 Frie Leysen Tema: teatras, publika ir visuomenė
Wikipedia-logo-v2.svg 2015 Vikipedijos bendruomenė Už žinių sklaidos skatinimą per visapusiškai ir visuotinai prieinamą enciklopediją. Už Vikipedijos kūrėjų naujos ir veiksmingos demokratiškos platformos sukūrimą. Premijos steigėjai Vikipediją ypač vertina kaip bendruomenę – bendrą projektą, kuris įtraukia dešimtis tūkstančių savanorių visame pasaulyje.
AS Byatt Portrait.jpg 2016 A. S. Byatt Už įkvepiantį indėlį į rašymą.[3]
MicheleLamont2017.jpg 2017 Michèle Lamont „Už jos atsidavimą ir indėlį socialinių mokslų tyrimams ir ryšį tarp mokslo, galios ir įvairovės“
Barbara Ehrenreich 2 by David Shankbone.jpg 2018 Barbara Ehrenreich „Už balso suteikimą socialinėms grupėms, kurios liktų neišgirstos“
CMB 7715 (8881407995).jpg 2019 John Adams Nes „jis sukūrė naują muzikos idiomą sujungdamas džiazo, pop ir klasikinės musikos elementus“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]