Oskar Kokoschka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Oskaras Kokoška
vok. Oskar Kokoschka
Oskar Kokoschka (1963) by Erling Mandelmann - 3.jpg
O. Kokoška 1963 m.
Gimė: 1886 m. kovo 1 d.
Piochlarnas, Austrija
Mirė: 1980 m. vasario 22 d. (93 metai)
Montrė, Šveicarija
Palaidotas: Klaransas, Vo kantonas
Tautybė: austras
Veikla: Dailininkas, poetas, dramaturgas
Sritis: Ekspresionizmas
Commons-logo.svg Vikiteka: Oskar KokoschkaVikiteka
Parašas
Kokoschka, Oskar 03 1886-1980 Signatur.jpg

Oskaras Kokoška (vok. Oskar Kokoschka, 1886 m. kovo 1 d., Piochlarnas – 1980 m. vasario 22 d., Montrė) – XX a. Austrijos tapytojas, poetas, dramaturgas. Ekspresionizmo meno srovės atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oskaras Kokoška gimė 1886 m. kovo 1 d. Piochlarne, Austrijoje. Jo vaikystė nebuvo šviesi − po 3 metų nuo gimimo šeima bankrutavo ir persikėlė į Vieną, kur 1891 m. mirė vyresnysis brolis. 1904 ar 1905 m. O. Kokoška įstojo mokytis į vietos menų ir amatų mokyklą. Jis dirbo dailininku Vienos meninėse dirbtuvėse (Wiener Werkstätte), kurios 1908 m. išleido pirmąją O. Kokoškos poezijos knygą. Tais pačiais metais dailininkas buvo griežtai kritikuotas už savo eksponuotus tapybos kūrinius ir pašalintas iš dirbtuvių. Jį pastebėjo architektas Adolf Loos, kuris tapo ištikimu O. Kokoškos rėmėju, įvedė į meninius Vienos sluoksnius. Šiuo laikotarpiu O. Kokoška kūrė pjeses, kurios laikomos vienomis pirmųjų ekspresionistinės dramaturgijos pavyzdžių.

1910 m. įvyko pirmoji personalinė O. Kokoškos paroda Paul Cassirer galerijoje Berlyne ir kita sekė Folkwang muziejuje Esene. O. Kokoška pradėjo bendradarbiauti Herwarth Walden žurnale „Der Sturm“. Tarp 1910 ir 1914 m. O. Kokoška daugiausiai tapė portretus, gyveno tai Berlyne, tai Vienoje. 1911 m. užmezgė meilės romaną su Alma Maler, austrų kompozitoriaus Gustavo Malerio našle. Romanas nutrūko prasidėjus karui. 1915 m. O. Kokoška savanoriškai stojo tarnauti kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metu ir patyrė sunkią traumą Rytų fronte. 1917 m. atsigaudamas nuo traumos apsigyveno Dresdene, 1919 m. priėmė profesoriaus postą vietos akademijoje. 1918 m. publikuota Paul Westheim plati monografija apie menininką. Dresdene O. Kokoška sukūrė 3 pjeses.

1920 − 1935 m. O. Kokoška daug keliavo po Europą, Šiaurės Afriką, Vidurio Rytus, tapė peizažus, kurie laikomi viena jo kūrybos viršūnių. 1934 m. dėl nacistų įsigalėjimo Vokietijoje apsigyveno Prahoje. 1937 m. tapo Čekoslovakijos piliečiu. Jis 1936 m. nutapė Čekoslovakijos prezidento Thomas Garrigue Masaryk portretą ir jie susidraugavo. 1937 m. Vokietijos nacistai priskyrė O. Kokoškos dailės darbus prie „degeneracinio meno“ ir pašalino iš viešųjų muziejų, galerijų. 1938 m. O. Kokoška persikėlė į Angliją kartu su Olda Palkovska (1915−2004), būsima žmona, įvyko jo pirmoji paroda JAV. Anglijoje O. Kokoška kūrė antikarinius paveikslus (vyko Antrasis pasaulinis karas). 1947 m. priėmė D. Britanijos pilietybę. 1948 m. buvo surengta keliaujanti O. Kokoškos paroda JAV, 1950 m. − Vokietijoje.

1953 m. O. Kokoška apsigyveno Vilniove prie Ženevos ir mokė Tarptautinėje vaizduojamojo meno vasaros akademijoje, įsteigė savo „Matymo mokyklą“ Zalcburge (Schule des Sehens). 1956 m. buvo publikuotas O. Kokoškos literatūros kūrinių rinkinys, jis pradėjo užsiimti scenos dekoracijų kūrimu. O. Kokoška mirė 1980 m. vasario 22 d. Montrė mieste Šveicarijoje. Palaidotas Klaranso kaimo kapinėse Vo kantone.

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]