Epyro karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ἄπειρος
Epyro karalystė
senovės karalystė
Blank.png
 
Blank.png
 
Blank.png
330 m. pr. m. e. – 167 m. pr. m. e. Blank.png
Location of Epyras
Epyro karalystė 280–275 m. pr. m. e.
Sostinė Pasaronas (330–295 BC)
Amvrakija (295–224 BC)
Fenikė (224–167 BC)
Valdymo forma monarchija
Epyro karaliai
 330–313 m. pr. m. e. Eakidas
 231–167 m. pr. m. e. Epyro lyga
Istorija
 - Įkūrimas 330 m. pr. m. e. m.
 - Prijungta prie Romos 167 m. pr. m. e. m.

Epyras (gr. Ἄπειρος = Apeiros) – senovinė karalystė, kilusi iš Epyro istorinio regiono (dab. Graikijos šiaurės vakaruose) ir Albanijos pietuose. Didžiąją dalį istorijos karalystę valdė Eakidų dinastija (gr. Αἰακίδαι, lot. Aeacidae). Vėlesniuoju laikotarpiu valstybė vadinosi Epyriečių lyga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eakidų dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Epyro teritorijos

Iki karalystės susiformavimo Epyre egzistavo trys gentiniai susivienijimai: chaonai buvo šiaurės vakarinėje regiono dalyje, molosai gyveno į pietus nuo jų, o tesprotai užėmė pietinę regiono dalį. Molosų tarpe kilusi Eakidų dinastija nuo 370 m. pr. m. e. tapo vis stipresnė regione. Ji sudarė sąjungą su greta augusia Makedonija. Tarp šių valstybių dinastijų buvo tamprūs kraujo ryšiai. Apie 343 m. pr. m. e. mirus molosų valdovui Aribui, jo įpėdinis Aleksandras titulavosi Epyro karaliumi ir iki 330 m. pr. m. e. suvienijo visas regiono gentis į vieningą valstybę.

Epyras visą laiką turėjo interesų gretimoje Italijoje, kur sudarė sąjungą su graikų kolonijomis (Didžiąja Graikija) prieš pusiasalyje augančią Romos įtaką. Karalius Pyras (297–272 m. pr. m. e.) rengė ekspedicijas į Italiją. Nors Heraklėjos mūšyje (280) jis sumušė romėnų armiją, pergalė prie Askulo (279) pareikalavo didžiulių netekčių, dėl ko ji žinoma kaip Pyro pergalė. Galiausiai Epyrui teko atsisakyti ambicijų Italijoje ir Sicilijoje.

Epyriečių lyga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

233 m. pr. m. e. nužudžius paskutinį Eakidų dinastijos karalių Pyrą III, į sostą sėdo jo sesuo Deidamija, tačiau ji irgi buvo nužudyta. Kadangi taip galutinai pasibaigė Eakidų dinastija, epyriečiai nebeturėjo karalių, bet toliau išlaikė trijų genčių vienybę. Jų sąjunga vadinama Epyriečių lyga (gr. Κοινὸν Ἀπειρωτᾶν = Koinòn Āpeirōtân). Neramumų metu Epyras neteko nemažų sričių pietuose, kartu su sostine Amvrakija. Naująja sostine tapo Fenikė chaonų teritorijoje.

Nuo 215 m. pr. m. e. Roma kišosi į Epyro ir visos Graikijos reikalus. Dėl to kilo Makedonijos karai, Pirmojo (214–205) ir Antrojo (200–196 m. pr. m. e.) karų metu epyriečiai išlaikė tarpusavio vienybę, kovodami prieš Romą. Tačiau Trečiojo karo metu molosai liko Makedonijos pusėje, o chaonai ir tesprotai perėjo į romėnų. Tai lėmė Romos pergalę Epyre, ir lyga 168 m. pr. m. e. buvo įjungta į Romos imperiją. Ji įjungta į Makedonijos provinciją.

Valdovai (Eakidų dinastija)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Graikijasen-orn.png
Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija
Kikladų kultūra · Mino civilizacija ·
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis
(regionai, poliai, kolonijos)
Klasikinis laikotarpis
Persų karai » Delo lyga » Peloponeso lyga » Tėbų hegemonija » Korinto lyga
Makedonijos imperija
Helenizmas
Antipatridai · Antigonidai · Epyras ·
Achajos lyga · Etolijos lyga
Romos imperija
Achaja · Makedonija · Epyras ·
Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija
  • Eakidas (319–317 m. pr. m. e.)
  • Neoptolemas I (317–313 m. pr. m. e.), pakartotinai
  • Alketas II (313–306 m. pr. m. e.)
  • Pyras I (307–302 m. pr. m. e.)
  • Neoptolemas II (302–297 m. pr. m. e.)