Andrius Ašmantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Andrius Ašmantas
Gimė 1906 m. vasario 26 d.
Tickinai, Endriejavo valsčius
Mirė 1941 m. gegužės 19 d. (35 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Ona Ašmantienė
Vaikai Joalita Ašmantaitė (Kočenienė), Leonas Ašmantas, Ramūnas Ašmantas
Veikla lietuvių kalbininkas
Alma mater

Andrius Ašmantas (1906 m. vasario 24 d. Tickinai, Endriejavo valsčius – 1941 m. gegužės 19 d. Vilnius) – lietuvių kalbininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 19351938 m. dėstė Klaipėdos pedagoginiame ir nuo 1936 m. Prekybos institutuose, 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete, 19401941 m. – Vilniaus universitete.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona: Ona Ašmantienė, vaikai: Joalita Ašmantaitė (Kočenienė), Leonas Ašmantas, Ramūnas Ašmantas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė bendrinės kalbos istoriją, žodžių darybą, kalbos kultūros, gimtosios kalbos dėstymo metodikos problemas. Bendradarbiavo leidinyje „Gimtoji kalba“.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sakomojo žodžio kultūra mokykloje, 1938 m.
  • Iš romantiškosios į mokslinę kalbotyrą Lietuvoje, 1939–1940 m.
  • Priesagos -inis, -inė ir -iškas -iška mūsų bendrinėje kalboje nuo „Auszros“ laikų (išsp. 1996 m.).
  • Rinktiniai raštai, Vilnius, 1996 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasAndrius Ašmantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 112 psl.