Eišiškių gimnazija
54°10′51″š. pl. 24°59′58″r. ilg. / 54.180805°š. pl. 24.999426°r. ilg.
| Eišiškių gimnazija |
_2.JPG)
.JPG)
Eišiškių gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Šalčininkų raj., Eišiškėse, Vilniaus g. 81, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 191416098.
Filialai:
- Eišiškių gimnazijos Purvėnų skyrius;
- Eišiškių gimnazijos Ancevičių skyrius;
- Eišiškių gimnazijos Mantviliškių skyrius;
- Eišiškių gimnazijos Vilkonių skyrius.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1524 m. prie bažnyčios veikė pirmoji parapinė mokykla, kurią lankė lietuviškai kalbantys Lietuvos bajorijos vaikai (ponų vaikai buvo mokomi privačiai ir parapijos mokyklose niekad nesimokė). Mokykloje buvo siekiama įsisavinti lotynišką triviumą, kuris pagal Vilniaus vyskupo Taboro nurodymą buvo mokomas lietuvių kalba. XVI a. pradžioje lietuvišką Eišiškių mokyklą turėjo baigti tokie renesanso epochos humanistai kaip Jurgis Eišikietis ar Stanislovas Rapalionis, vėliau suformulavę visuotinio lavinimo lietuvių kalba programą XVI a. Lietuvoje. Apie Eiškiškių mokyklos mokymo lygį galima spręsti pagal tai, kad pats Liuteris pirmininkavęs Stanislovo Rapolionio doktorato gynimui, su pasigėrėjimu suteikė teologijos daktaro laipsnį mokslingam lietuviui. Prasidėjus karams, parapijinė mokykla buvo uždaryta. Po III Abiejų Tautų respublikos padalijimo, 1795 m. carinei Rusijai pradėjus rusifikacijos politiką, miestelio vaikus pradėta mokyti rusiškai. Jurzdikoje (vienoje iš miesto dalių) buvo pastatytas namas, kuriame vyko pamokos. Tai buvo pradinė mokykla, kurioje dirbo rusų tautybės mokytojai. Tačiau ir šią mokyklą galėjo lankyti ne visi miestelio vaikai.
Dėl Rytų Lietuvos okupacijos ir prievartinio jos lenkinimo tarpukariu lietuvių mokykla Eišikėse veikti negalėjo. 1921–1939 m. Eišiškėse veikė septynmetė mokykla. Tais metais dar nebuvo mokyklos pastato, todėl miesto valdžia nuomojo privačių didesnių namų patalpas. 1938 m. nutarta Jurzdikoje pastatyti mūrinę mokyklą. Jau po metų, rugsėjo mėnesį, dviejų aukštų nedidelė mokykla atvėrė duris vaikams. Tačiau mokymuisi sutrukdė prasidėjęs karas. 1939-1941 m. pamokos šiek tiek vyko lietuvių kalba. Vėliau mokyklos pastatas buvo atiduotas komendantūrai, o miestelio vaikai lietuviškai mokėsi name, esančiame Rodūnės gatvėje.
1944 m. mokykla nukentėjo nuo vokiečių bombardavimo. Iki 1956 m. kitos mokyklos Eišiškėse nebuvo. Vėliau užsiėmimai buvo atnaujinti pritaikytose patalpose Gegužės aikštėje, dab. Lenkų kultūros centras, kavinė. Dar vėliau panaudotas gyvenamasis namas, esantis Rodūnės gatvėje. Po karo daug mokytojų išvažiavo į Lenkiją, juos pakeitė atvykę iš Rusijos ir Baltarusijos. Mokykloje pamokos vyko rusų kalba. Pirmoji laida išėjo 1950 m.
1956 m. iš naujo atstatytas mokyklos pastatas Jurzdikoje jau galėjo priimti į pamokas vaikus, kurie mokėsi trimis kalbomis (lietuvių, rusų, lenkų). Netrukus imta mokyti pradinukų grupė lietuvių kalba. Kasmet moksleivių skaičius augo, todėl 1967 m. prie senojo mokyklos pastato nutarta pristatyti naują korpusą. Bet tai padėties nepagerino: mokykloje buvo ankšta, pamokos vyko dviem pamainom. 1983 m. rusiškos klasės persikėlė į naują mokyklą, 1992 m. senąją mokyklą paliko ir lietuviškos klasės.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1944 m. Vitalijus Pauliukaitis;
- Viktor Paškov;
- Dmitrij Maškovcev;
- Jevgenija Maloletkina;
- Arkadij Ancutov;
- 1973–2002 m. Henryk Fedorovič;
- 2002 m. Robert Sliževski.