Ehrhardt E-V/4

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ehrhardt E-V/4
Ehrhardt 1.jpg
Tipas šarvuotasis automobilis
Kūrėjas ?
Šalis Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Flag of Germany.svg Veimaro Respublika
Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis Reichas
Sukurta 1914 m.
Gaminta 1916 - 1919 m.
Gamintojas Heinrich Ehrhardt Automobilewerke AG
Pagaminta vienetų 33
Naudota 1916 - 193?
Charakteristikos
Ekipažas 8 ar 9
Masė (t) 7,12 - 7,75
Kovinė masė (t)
Ilgis (m) 5,30
Plotis (m) 2,00
Aukštis (m) 2,85
Šarvo storis (mm) 6-9
Pagrindinis ginklas 3 x MG-08/15
kulkosvaidžiai
Kalibras 7,92 mm
Papildomi ginklai
Važiuoklė (formulė) 4×4
Kelio prošvaisa 0,32 m
Variklis 4 cil. karbiuratorinis
Variklio galia (AJ, (kW)) 80 AJ (59 kW)
Kuras benzinas
Nuotolis plentu (km) 250
Važiavimo greitis (km/h) 61,3
Plaukimo greitis (km/h)
Įveik.sienelės aukštis (m)
Įveik.griovio plotis (m)
Įveik.įkalnė

Ehrhardt E-V/4 (vok. E-V/4 Panzerkraftwagen Ehrhardt ) – Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo laikų šarvuotasis automobilis, ginkluotas kulkosvaidžiais, naudotas beveik iki Antrojo pasaulinio karo. Pasižymėjo aukščiu, plokščiais šarvais. Svėrė beveik 9 t, įgulą sudarė 8-9 kariai, ginkluotę sudarė iki 3 kulkosvaidžių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patys pirmieji Vokietijos šarvuotieji automobiliai buvo gaminami ant didelių sunkvežimių važiuoklių įtaisant į dangų nukreiptus artilerijos pabūklus, skirtus kovai su stebėjimo balionais. Tada tokius automobilius vadino vok. Ballon Abwehr Kanonen, BAK). Šie automobiliai buvo labai reti.

Belgai buvo pirmieji, pademonstravę kaip šarvuotieji automobiliai („Minervos“) gali būti panaudoti judriuose kovos veiksmuose. Vokiečių pėstininkams ir kavaleristams belgų šarvuotųjų automobilių taktika „smok ir bėk“ neretai buvo skausminga. Tokios patirties paveikti vokiečių kariškiai nutarė gaminti savus šarvuotuosius automobilius. Kariuomenė šarvuotųjų automobilių prototipus užsakė automobilių gamybos kompanijose „Ehrhardt“, „Daimler-Motoren-Gesellschaft“ ir „Büssing“.

1915 m. šios trys kompanijos pagamino užsakytus prototipus. Visos trys kompanijos nepaisė to, kad belgų šarvuotieji automobiliai buvo šarvuoti lengvieji tureriai, ir sukonstravo, jų nuomone, tinkamesnius automobilius. . Visi trys automobiliai buvo masyvūs:

  • Didžiausias buvo „Büssing“. Jis turėjo du vairus, po vieną kiekviename gale. Pasižymėjo didele kelio prošvaisa.
  • „Ehrhardt“ ir „Daimler“ prototipai buvo labai panašūs. Abiejų varikliai buvo priekyje, šarvuoti. Kėbulas buvo didelės dėžės pavidalo, jo gale buvo bokštelis, Abu atrodė nerangūs ir buvo pernelyg sunkūs, kad atliktų Vokietijos kariuomenėje numatytas funckijas.

„Daimler“ ir „Ehrhardt“ prototipai turėjo dvigubus galinius ratus. Priekiniai jų ratai buvo viengubi, tačiau turėjo šonines plačias atbrailas, kurios turėjo mažinti slėgį į gruntą ir taip padidinti pravažumą. Visų trijų prototipų įgulos buvo 8 ar 9 žmonės, ginkluotė – mažiausiai 3 kulkosvaidžiai. Didžiausias šarvų storis buvo 9 mm.