Pravažumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
GAZ-69A 10-ajame tarptautiniame istorinių karinių automobilių ralyje Darlove (Lenkija).
Landrover Defender 90 bekelėje raižytoje vietovėje.
Indijos kariuomenės tankas T-72.

Pravažumas – ratinės ir/ar vikšrinės mašinos geba važiuoti įvairiais keliais ir be jų, įveikti tam tikras kliūtis.

Pravažumas svarbus:

  • važinėjant kaimo vietovėje, kur gali būti prasti ar žiemą nevalomi keliai
  • žemės ūkyje, miškų ūkyje, kur tenka važinėti be kelių laukais, dirvomis, miško proskynomis ir pan.
  • aktyviai ilsintis – medžioklėje, žvejyboje, užsiimant turizmu
  • karinei technikai, kuriai tenka važiuoti tiek bekele, tiek sprogimų ir panašiais būdais sugadintais keliais.
  • gelbėjimo technikai, priešgaisriniams automobiliams, kuriems gali tekti važiuoti be kelių, klampiomis pievomis ir kt.

Itin pravažūs automobiliai vadinami visureigiais.

Kliūtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nelygus kelias[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Važinėjimas nelygiu keliu mažina jo naudojimo trukmę. Jei variklio galingumas menkas, o ratų skersmuo mažas, sukibimas prastas, automobilis gali įstrigti.

Kontrapriemonės:

Taškiniai kliuviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai nedidelės, bet aukštos kliūtys – akmenys, kelmai, kupstai. Važiuojant jie turi praeiti po automobilio dugnu.

Kontrapriemonės:

  • Didelė kelio prošvaisa
  • Variklis iš apačios turi būti gerai apsaugotas tvirto dugno

Nuolydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nosies ir galo apatiniai kampai
Išilginio pravažumo kampas

Važiuojant įkalne gali užgesti variklis. Jei padangų sukibimas prastas, automobilis gali nuslysti. Važiuojant skersai šlaito automobilis gali apsiversti. Pereinant iš įkalnės ar nuokalnės į lygią atkarpą automobilis gali atsiremti dugnu (pirmuoju atveju) ar įsiremti priekiu (antruoju atveju) ir įstrigti.

Kontrapriemonės:

  • Didelis sukimo momentas, žemos pavaros
  • Didelė kelio prošvaisa. Aukštas išilginio pravažumo kampas. Dideli nosies ir galo apatiniai kampai.
  • Padangos, skirtos važinėti gruntu
  • Plati vežė

Klampus (purus) gruntas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klampiame ar puriame grunte automobilis gali įklimpti.

Kontrapriemonės:

  • Sumažintas slėgis į gruntą
  • Visi varantieji ratai
  • Blokuojamas diferencialas
  • Gervė išsitraukimui

Brąstos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV kariuomenės džipai HUMVEE išvažiuoja iš desantinio laivo.

Važiuojant giliomis balomis, apsemtomis provėžomis, brastomis vanduo gali patekti į automobilio vidų, užlieti variklį.

Kontrapriemonės:

  • Užsandarintos apatinė variklio dalis ir durelės.
  • Variklio oro ėmimo angos įtaisomos kuo aukščiau.

Grioviai ir slenksčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio kliūtys svarbios daugiausia karinėms mašinoms. Dviašė ratinė mašina pervažiuoja griovį, kurio plotis mažesnis už rato skersmenį. Daugiaašės ir vikšrinės mašinos gali pervažiuoti griovį, kurio plotis lygus trečdaliui ar pusei bazės,

Slenksčiai (vertikalios sienelės). Automobilis viena varoma ašimi gali įveikti sienelę, kurios aukštis lygus 2/3 rato spindulio, o automobilis abiem varomomis ašimis – vieno rato spindulio aukščio sienelę.

Ir nelabai aukštos tokios kliūtys gana efektyviai sustabdo net tankus. Tokias kliūtis paprastai įveikia naudojant parankines priemones – fašinas, buldozeriniu peiliu sustumiamą gruntą, sprogmenis.