Minerva šarvuotasis automobilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Minerva
Tipas šarvuotasis automobilis
Kūrėjas Charles Henkart
Šalis Belgijos vėliava Belgija
Sukurta 1914 m.
Gaminta 1914 - ?? m.
Gamintojas {{{Gamintojas}}}
Pagaminta vienetų ~30
Naudota 1914 - 1935
Charakteristikos
Ekipažas 3-6
Masė (t)
Kovinė masė (t) 4,0
Ilgis (m) 4,90
Plotis (m) 1,75
Aukštis (m) 2,30
Šarvo storis (mm) 4
Pagrindinis ginklas 1 x 8 mm Hotchkiss Model 1909
kulkosvaidis
Kalibras 8,0 mm
Papildomi ginklai
Važiuoklė (formulė) {{{Važiuoklė}}}
Kelio prošvaisa {{{Kelio prošvaisa}}}
Variklis 4 cil. Minerva 8L
Variklio galia (AJ, (kW)) 40 AJ
Kuras Benzinas
Nuotolis plentu (km) 150
Važiavimo greitis (km/h) {{{Važiavimo greitis}}}
Plaukimo greitis (km/h) {{{Plaukimo greitis}}}
Įveik.sienelės aukštis (m) {{{Įveik.sienelės aukštis}}}
Įveik.griovio plotis (m) {{{Įveik.griovio plotis}}}
Įveik.įkalnė {{{Įveik.įkalnė}}}

Minerva šarvuotasis automobilis (pranc. Automitrailleuse Minerva) – Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Belgijoje sukurtas šarvuotasis automobilis.

1914 m. rugpjūtį leitenantas Charles Henkart paprašė Cockerill Works kompaniją (Hobokenas, Belgija) du jo nuosavus civilinius turerius Minerva apšarvuoti, t. y., perdaryti į šarvuotuosius automobilius.[1] Šie automobiliai buvo naudojami žvalgybinėms užduotims atlikti. 1914 m. rugsėjo 6 d. Henkart ir princas Baudouin žuvo papuolę į pasalą, bet tuo metu šarvuotosios „Minervos“ jau buvo serijinėje gamyboje.

Taip Belgija tapo pirmąja valstybe, kuri Pirmajame pasauliniame kare ėmė naudoti šarvuotuosius automobilius.[2] Tiesa, pirmoji valstybė kare panaudojusi šarvuotuosius automobilius, yra Italija, ji juos panaudojo 1911-1912 m. Italijos-Turkijos kare.[3]

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompensuojant padidėjusią automobilio masę galiniai ratai buvo sudvigubinti. Automobilis neturėjo durelių, kad šarvinis korpusas būtų standesnis. Įgulai tekdavo lipti per bortą. Kovos skyrius buvo vientisas (jį pagal formą vadindavo „vonia“), jame buvo vairuotojo, vado, kulkosvaidininko ir kulkosvaidininko padėjėjo vietos. Įgulos dydis svyravo nuo 3 iki 6, joje galėjo būti pora šaulių. Kovos skyrius priekyje buvo plokščias, o gale suapvalintas. Žiediniame pamate buvo įrengta kulkosvaidžio turelė, leidusi šaudyti į bet kurią pusę. Kulkosvaidis buvo standartinis oru aušinamas 8 mm Hotchkiss (1909, 1912 ar 1914 m. modelio), pridengtas skydu.

Variklio liukas ir radiatorius buvo šarvuoti.

Tolesnė raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1914 m. į šarvuotuosius automobilius buvo perdaryta apie 30 „Minervų“, kol gamyklą užėmė Vokietijos kariuomenė.

1916 m. konstrukcija buvo visiškai atnaujinta. Atviras korpusas buvo uždengtas stogu. Kulkosvaidis buvo paslinktas atgal, jį uždengė šarvinis bokštelis atvira nugarine puse. Buvo įrengtos dvejos durelės.

Bent viena „Minerva“ buvo apginkluota Puteaux 37 mm patranka. Kiek tokių „Minervų“ buvo pagaminta nėra žinoma.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šarvuotieji automobiliai „Minerva“ sudarydavo trijų automobilių būrius, kurie būdavo motorizuotų kavalerijos dalinių dalis. Minervos buvo naudojamos žvalgybai, pėstininkams paremti ugnimi, tolimiems reidams vokiečių kariuomenės užnugaryje. Jų pravažumas buvo gana ribotas.

Vokiečių kariuomenė buvo trofėjais paėmusi 4 „Minervas“ (1914 m. modelio) ir jas modifikavo. Šie trofėjiniai automobiliai buvo panaudoti įsiveržiant į Rumuniją. Bent vienas buvo panaudotas Berlyne 1919 m. Kiti buvo perkelti į Rusijos frontą, kur buvo naudoti iki 1917 m. Dėl tvirtumo jie ilgai išliko ginkluotėje, žandarmerijos daliniuose juos dar naudojo 1933-1935 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. E. Bartholomew (1988). Early Armoured Cars. Osprey Publishing, 11–. ISBN 978-0-85263-908-5.
  2. (2005) World War I: A Student Encyclopedia. ABC-CLIO, 205–. ISBN 978-1-85109-879-8.
  3. Spencer Tucker (1 January 2004). Tanks: An Illustrated History of Their Impact. ABC-CLIO, 5–. ISBN 978-1-57607-995-9.