Eduardo Paolozzi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eduardas Paolocis
Gimė: 1924 m. kovo 7 d.
Litas, Edinburgas, JK
Mirė: 2005 m. balandžio 22 d. (81 metai)
Londonas, JK
Veikla: Menininkas
Commons-logo.svg Vikiteka: Eduardo PaolozziVikiteka

Eduardas Paolocis (angl. Eduardo Paolozzi, 19242005 m.) – XX a. D. Britanijos skulptorius, koliažistas, grafikas ir kino menininkas, kilęs iš Škotijos. Vienas popmeno pradininkų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eduardas Luidžis Paolocis gimė 1924 m. kovo 7 d. Lite (Edinburgo dalis). Nuo vaikystės jis rinko fantastinius žurnalus, panaudotus žaislus ir kitokius objektus. Vėliau šie rastų ir nenaudojamų objektų motyvai ryškūs E. Paolocio kūryboje. Eduardas Paolocis buvo italų imigrantų šeimos sūnus ir 1940 m. prasidėjus Antrajam pasauliniui karui trumpai buvo internuotas. 1943 m. E. Paolocis mokėsi Edinburgo dailės koledže, 1944 m. − Centrinėje Šv. Martyno dailės mokykloje Londone. 1944 m. E. Paolocis nutraukė studijas dėl karinės tarnybos, kurios metu susipažino su anglišku 1925 m. knygos „Šiuolaikinė tapyba“, kurią parašė kubistas Amédée Ozenfant ir Le Korbiuzjė, ir 1928 m. knygos „Dailė“ (aut. Amédée Ozenfant) vertimais. 1945 − 1947 m. E. Paolocis baigė dailės mokslus Sleido koledže (tuo metu Oksforde). 1947 m. įvyko jo pirmoji personalinė paroda Mayor galerijoje Londone ir susidomėjęs avangardine daile menininkas išvyko į Paryžių, kur gyveno iki 1949 m. Jo pažįstamais tapo Konstantinas Brankušis, Albertas Džakometis, Žoržas Brakas, Fernanas Ležė, Tristanas Cara, Hansas Arpas. Jo po 1950 m. sukurtos skulptūros ir koliažai rodo siurrealistinius bruožus bei „grubiojo meno“, kurį propagavo Žanas Diubufė, tendencijas. 1951 m. menininkas vedė Freda Elliott.

Londone E. Paolocis 1952–55 m. dalyvavo „Nepriklausomos grupės“ menininkų pasirodymuose, vedė paskaitas apie šiuolaikinį meną, iškeldamas P. Klė ir Ž. Diubufė pavyzdžius. Savo lekcijose daug naudojo populiariosios kultūros vaizdinius ir iškilo kaip vienas besiformuojančios popmeno srovės lyderių. 1960-aisias ir 1970-aisias E. Paolocis kūrė šilkografijos kūrinius su popkultūros ir mašinerijos vaizdiniais, eksperimentavo su didelių matmenų skulptūromis naudodamas aliuminį, chromuotą plieną, bronzą. 1960 m. dalyvavo Venecijos bienalėje, 1964 m. įvyko E. Paolocio personalinė paroda Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje, 1971 m. − Teito galerijoje Londone, bei 1984 m. − retrospektyva Karališkojoje Škotijos akademijoje Edinburge. E. Paolocis yra sukūręs viešų darbų, pavyzdžiui, mozaiką metro stotyje prie Tottenham Court Road (1980-83, iškelta), skulptūrą priešais Euston Road stotį Londone, Izaoko Niutono skulptūrą prie Britų bibliotekos (1997). E. Paolocis dėstė keramiką Karališkajame dailės koledže Londone ir 1981 − 1991 m. dėstė skulptūrą Vaizduojamojo meno akademijoje Miunchene. 1989 m. menininkas buvo pakeltas į riterius (įgavo „sero“ titulą). 1999 m. Edinburgo Škotijos nacionalinėje šiuolaikinio meno galerijoje atidaryta nuolatinė ekspozicija, replikuojanti E. Paolocio Londono studiją. Šiai galerijai menininkas padovanojo daugiau nei 5000 savo kūrinių. Eduardas Paolocis mirė 2005 m. balandžio 22 d. Londone.

Viešų kūrinių pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]