Fernand Léger

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Fernanas Ležė)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Fernanas Ležė
pranc. Fernand Léger
Fernand Léger.jpg
Gimė: 1881 m. vasario 4 d.
Aržantanas
Mirė: 1955 m. rugpjūčio 17 d. (74 metai)
Žif-siur-Ivetė
Tautybė: Prancūzas
Veikla: Dailininkas
Sritis: Kubizmas
Abstrakcionizmas
Parašas
Signature of Fernand Léger, 1926.JPG

Fernanas Ležė (pranc. Fernand Léger, 1881 m. vasario 4 d., Aržantanas – 1955 m. rugpjūčio 17 d., Žif-siur-Ivetė) – XX a. Prancūzijos tapytojas, dekoratorius, dizaineris, kino kūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Josefas Fernanas Anri Ležė gimė 1881 m. vasario 4 d. Aržantane, Prancūzijoje. 1897 − 1899 m. mokėsi pas architektą Kane. 1900 m. F. Ležė apsigyveno Paryžiuje ir dirbo pagalbiniu piešėju architektūriniams projektams. 1903 m. pradėjo lankyti užsiėmimus Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje. Taip pat mokėsi Žiuljano akademijoje. Pirmieji F. Ležė kūriniai, datuojami nuo 1905 m., buvo įtakoti impresionizmo. F. Ležė didelę įtaką paliko 1907 m. P. Sezano retrospektyvinė paroda ir susipažinimas su ankstyvaisiais kubistiniais P. Pikaso ir Ž. Brako darbais. Tarp 1911 ir 1914 m. F. Ležė kūriniai tapo vis labiau abstraktesniais, jo paletė susitraukė iki pagrindinių spalvų ir jis dažnai naudojo tik juodą ir baltą. 1912 m. įvyko pirmoji F. Ležė personalinė paroda Kanveilerio galerijoje Paryžiuje.

1914−1917 m. F. Ležė tarnavo kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metu karo inžinieriu (saperiu). Buvo apnuodytas Verdeno mūšio metu. 1917 m. jis nutapė „Kortų vakarėlį“, paremtą savo draugų kareivių eskizais, kuris buvo pirmuoju F. Ležė kūriniu, susijusiu su to meto gyvenimiškąja realybe. Nuo 1917 m. jo kūryboje prasidėjo „mechaninis“ periodas, kai paveiksluose objektai, įskaitant žmones, vaizduojami įvairių mechaniškų profilių formų. F. Ležė yra sukūręs tokių natiurmortų, statybų vaizdų. 1921 m. paveikslas „Trys moterys“ yra laikomas būdingu tokios tapybos pavyzdžiu.

Po 1920 m. F. Ležė bendradarbiavo su Blezu Sendraru kinematografijoje ir kūrė kostiumus, dekoracijas Rolf de Maré šokio kolektyvui Ballets Suédois („Švedų baletai“). 1924 m. F. Ležė sukūrė savo filmą Ballet mécanique, kuris buvo sudarytas iš grupės nesusijusių fotografinių vaizdų, kuriuos ruošė Man Ray, muziką sukūrė Dudley Murphy. 1924 m. F. Ležė įkūrė studiją su Amédée Ozenfant ir 1925 m. pristatė savo pirmuosius monumentaliuosius dailės kūrinius Korbiuzjė paviljone Tarptautinėje dekoratyviosios dailės parodoje. 1931 m. F. Ležė lankėsi JAV. 1935 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejus ir Čikagos meno institutas organizavo F. Ležė parodas.

Antrojo pasaulinio karo 1940−1945 metais F. Ležė gyveno JAV. Po to grįžo į Prancūziją, įstojo į komunistų partiją. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį F. Ležė užsiėmė plačia menine veikla: iliustravo knygas, tapė monumentalias kompozicijas, kūrė vitražus, mozaikas, keraminę skulptūrą, scenos dekoracijas ir kostiumus. Jo projektais buvo: Notre-Dame de Toute-Grâce mozaikinis fasadas Aukštutinėje Savojoje (1949), mozaika Amerikiečių karių memoriale Bastonėje (1950) ir sienų tapyba Jungtinių Tautų pastate Niujorke (1952). 1955 m. jis laimėjo Didįjį prizą San Paulo bienalėje. Fernanas Ležė mirė 1955 m. rugpjūčio 17 d. Žif-siur-Ivetė vietovėje piečiau Paryžiaus. Jo kūrybai būdingos industrializuotos vaizduojamų objektų formos ir kubizmo įtaka. 1960 m. Bioto mieste, Prancūzijos pietuose, atidarytas F. Ležė vardo muziejus.

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]