Echinokokozė
| Echinokokozė | |
 Echinokokinė pūslė, pašalinta iš plaučių | |
| ICD-10 | B67 |
|---|---|
| ICD-9 | 122.4, 122 |
| LigųDB | 4048 |
Echinokokozė, dar vadinama hidatidoze, alveokokoze arba echinokokine infekcija – tai parazitinė liga, sukeliama kaspinuočių, priklausančių echinokokų (Echinococcus) rūšiai. Žmonės gali susirgti dviejų pagrindinių tipų liga – cistine echinokokoze (hidatidoze, sukeliama E. granulosus), kuri pasitaiko dažniausiai, arba alveoline echinokokoze (alveokokoze, sukeliama E. multilocularis). Dar dvi retesnės formos yra policistinė echinokokozė, sukeliama E. vogeli, ir monocistinė echinokokozė, sukeliama E. oligarthrus.
Echinokoko kiaušinėliai, patekę į organizmą, virsta onkosferomis (viena iš echinokoko vystymosi stadijų), kurios 6 kabliukais, esančiais galvutės srityje, įsiskverbia į kraujagysles ir su kraujo srove patenka į kepenis (apie 75 % atvejų) arba plaučius (5–15 % atvejų) ir krūtinplėvę, daug rečiau – į inkstus, smegenis, širdį, blužnį, akis, kaulinį audinį. Ten formuojasi vadinamosios cistos – echinokokinės pūslės. Cistinės echinokokozės atveju iš vieno kiaušinėlio susiformuoja tik viena pūslė (cista), didėjanti jos viduje formuojantis dukterinėms cistoms. Alveolinės echinokokozės atveju pradinė pūslė pumpuruoja į išorę susidarant mažų pūslelių gniutului. Policistinės echinokokozės atveju susidaro dauginės proliferuojančios ir besisėjančios į kitus organus pūslės; itin retos monocistinės echinokokozės atveju susidaro viena didėjanti pūslė[1].
Simptomai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liga dažnai prasideda be simptomų, toks periodas gali trukti ne vienerius metus. Pasireiškiantys simptomai ir požymiai priklauso nuo cistų vietos ir dydžio. Alveolinės formos liga paprastai prasideda kepenyse, bet gali išsisėti ir į kitas kūno dalis, kaip antai plaučius arba galvos smegenis. Parazitui pažeidus kepenis, sergančiajam gali skaudėti pilvą, kristi kūno masė ir išsivystyti gelta. Parazitui įsitvirtinus plaučiuose, gali skaudėti krūtinės ląstą, trūkti oro, kamuoti kosulys.[2] Retais atvejais, ypač trūkus cistai gali kilti anafilaksinis šokas, kuris dažnai baigiasi mirtimi.[3].
Priežastis ir diagnozavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liga plinta suvartojus parazito kiaušinėliais užkrėsto maisto arba vandens arba per artimą kontaktą su užsikrėtusiu gyvūnu.[2] Kiaušinėliai į aplinką patenka su parazitu užsikrėtusių mėsėdžių gyvūnų (galutinių šeimininkų) išmatomis.[4] Dažniausiai parazitu gali būti užsikrėtę šunys, lapės ir vilkai.[4] Šie gyvūnai užsikrečia suėdę tarpinių šeimininkų (pvz., avių arba graužikų) organus, kuriuose yra echinokoko cistų.[4] Ligõs, kuria užsikrečia žmogus, tipas priklauso nuo infekciją sukėlusio echinokoko rūšies. Paprastai liga diagnozuojama ultragarsu, tačiau galima naudoti ir kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso vaizdavimą (MRV). Vertingos informacijos gali suteikti kraujo tyrimai, kuriais nustatomi antikūnai prieš parazitą, arba biopsija.[2]
Profilaktika ir gydymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cistinės formos (hidatidozės) galima išvengti gydant šunis, galinčius platinti užkratą, ir skiepijant avis. Gyvūnus augintinius patartina reguliariai dehelmintizuoti ir vengti kontakto su benamiais gyvūnais. Po sąlyčio su šunimi ar kitu gyvūnu, gyvūnų išmatomis ar dirvožemiu reikia gerai nusiplauti rankas. Taip pat svarbu gerti tik švarų vandenį.
Gydyti ligą dažnai sudėtinga. Sergant cistine echinokokoze cistas galima išsiurbti per odą ir paskui taikyti medikamentinį gydymą.[2] Kartais šio tipo liga tik stebima.[5] Alveolinio tipo liga dažniausiai gydoma chirurgine operacija, po kurios skiriami vaistai.[2] Veiklioji vaistų medžiaga – albendazolas; vaistą gali reikėti vartoti ne vienerius metus.[2][5] Alveolinė echinokokozė gali būti mirtina.[2]
Epidemiologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liga paplitusi praktiškai visame pasaulyje, šiuo metu ja serga apie milijoną žmonių.[2] Tam tikruose Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos regionuose parazitu apsikrėtę beveik 10 % vietos gyventojų.[2] 2010 m. duomenimis nuo echinokokozės mirė apie 1 200 žmonių; šis skaičius mažesnis, palyginti su 2 000 mirčių 1990 m.[6] Manoma, kad ekonominiai ligos kaštai siekia apie 3 milijardus JAV dolerių per metus. Tokių formų liga gali paveikti ir kitus gyvūnus (tarpinius šeimininkus), pvz., kiaules, karves ir arklius.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Polycystic and Unicystic Echinococcosis
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 „Echinococcosis Fact sheet N°377“. World Health Organization. 2014 m. kovo mėn. Nuoroda tikrinta 19 March 2014.
- ↑ Bitton, M, et al. "Anaphylactic Shock After Traumatic Rupture of a Splenic Echinococcal Cyst. " Harefuah 122.4 (1992): 226-28. Web. 24 February 2010.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 „Echinococcosis [Echinococcus granulosus] [Echinococcus multilocularis] [Echinococcus oligarthrus] [Echinococcus vogeli]“. CDC. 2013 m. lapkričio 29 d. Nuoroda tikrinta 20 March 2014.
- ↑ 5,0 5,1 „Echinococcosis Treatment Information“. CDC. 2013 m. lapkričio 29 d. Nuoroda tikrinta 20 March 2014.
- ↑ Lozano, R (Dec 15, 2012). „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet. 380 (9859): 2095–128. doi:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. PMID 23245604.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Irena Andriuškevičiūtė, Algis Bertulis, Algirdas Gutauskas, Lina Jurkėnienė, Jelena Loginovič, Lina Mickienė, Tamara Pakulienė, Algimantas Sinkus. „Citologijos ir parazitologijos pratybos“.