Echinokokozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Echinokoko gyvenimo ciklas

Echinokokozė – liga, sukeliama kaspinuočio echinokoko (lot. Echinococcus). Ja serga ne tik žmonės, bet ir kiti žinduoliai. Galutiniai echinokoko šeimininkai – plėšrieji žinduoliai. Iš jų organizmo su išmatomis pasišalina echinokoko kiaušinėliai, užkrečiantys tarpinius šeimininkus ir žmones.

Echinokoko kiaušinėliai, patekę į organizmą, virsta onkosferomis (viena iš echinokoko vystymosi stadijų), kurios 6 kabliukais, esančiais galvutės srityje, įsiskverbia į kraujagysles ir yra nunešamas į kepenis, rečiau kitus organus. Ten formuojasi echinokokinės pūslės. Dažniausiai echinokokas įsikuria kepenyse (apie 75 % atvejų), plaučiuose (5–15 %) ir jų krūtinplėvėje. Rečiau nustatoma inkstų, smegenų, širdies, blužnies, akių, kaulo audinių echinokokozė.

Dažniausia yra cistinė echinokokozė, sukeliama Echinococcus granulosus. Jos atveju iš vieno kiaušinėlio susiformuoja tik viena pūslė (cista), kuriai didėjant jos viduje formuojasi dukterinės cistos. Retesnė forma – alveolinė echinokokozė, kurią sukelia E. multilocularis. Jos atveju pradinė pūslė pumpuruoja į išorę, susidarant mažų pūslelių gniutului. Rečiausia yra policistinė echinokokozė, sukeliama E. vogeli ir itin retai E. oligarthrus.

Echinokokinė pūslė, pašalinta iš plaučių

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Sergant kepenų echinokokoze, ligonis skundžiasi pasikartojančiais skausmais dešiniajame šone, apetito pablogėjimu, pykinimu, silpnumu, gelta. Pacientui gali sumažėti hemoglobino kiekis kraujyje, pakilti temperatūra, padažnėti širdies plakimas, kamuoti drėgnas kosulys. Retesniais atvejais kepenų echinokokozė gali sukelti anafilaksinį šoką, kuris dažnai baigiasi mirtimi.

Plaučių echinokokozė pasireiškia smarkiu kosuliu, atsikosėjimu krauju, pasunkėjusio kvėpavimu, bronchito atsiradimu. Sunkiais ligos atvejais ligonis vemia, jam pakyla aukšta temperatūra, krečia šaltis, atsiranda anafilaksinio šoko požymių.

Anafilaktinis šokas dažniausiai kyla tuo atveju, jei echinokokinė pūslė plyšta ir jos turinys išsilieja į audinius[1].

Prevencija[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai šia liga žmogus užsikrečia nuo šunų, todėl patartina reguliariai dehelmintizuoti augintinius ir vengti kontakto su benamiais gyvūnais. Po sąlyčio su šunimi ar kitu gyvūnu, gyvūnų išmatomis ar dirvožemiu reikia gerai nuplauti rankas. Taip pat svarbu gerti tik švarų (virintą, filtruotą) vandenį.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Irena Andriuškevičiūtė, Algis Bertulis, Algirdas Gutauskas, Lina Jurkėnienė, Jelena Loginovič, Lina Mickienė, Tamara Pakulienė, Algimantas Sinkus. „Citologijos ir parazitologijos pratybos“.
  1. Bitton, M, et al. "Anaphylactic Shock After Traumatic Rupture of a Splenic Echinococcal Cyst. " Harefuah 122.4 (1992): 226-28. Web. 24 February 2010.